Astronomija


Vaizdas:Nord america.jpg]]
Astronomija – mokslas, apimantis reiškinys, esančių už Žemės ir jos Žemės atmosfera, stebėjimą ir aiškinimą. Tiria už Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje, judėjimą.
Astronomija padeda nustatyti tikslų laikas, įvairių žemės vietų geografija koordinatė, kas yra labai svarbu jūrininkams, aviatorius, Geodezija.

Pavadinimo kilmė


Žodis astronomija - „žvaigždžių dėsningumas“ - kilęs iš graikų kalba αστρονομία (''astronomia''), sujungiant άστρον (''astron'', žvaigždė), ir νόμος (''nomos'', dėsnis).

Istorija


Vaizdas:Planisphæri cœleste.jpg
Pirmosios astronomijos žinios pradėtos kaupti nuo seniausių laikų. Pagal dangaus šviesulių padėtį bei judėjimą žmonės orientuodavosi laike ir vietovėje. Pirmieji sistemingai astronomijos žinias pradėjo taikyti pirkliai ir jūrininkai, keliaudami jūrų laivais ar dykumų karavanais, kai jiems reikėjo nustatyti savo buvimo vietą. Sekdami mėnulio fazė, Žemdirbystė, Medžioklė, Žūklė išmoko matuoti laiką pagal žvaigždė išsidėstymą ir taip nustatydavo sėja pradžią, nuspėdavo Potvynis (upė) arba derlius nuėmimo metą. Pagal žvaigždžių išsidėstymą danguje jie suskirstė jas į žvaigždynas, bandė suprasti ir paaiškinti dangaus reiškinius.
Astronomija kaip dangaus kūnų judėjimo tyrimas buvo susijusi su Religija bei prietaras, atsirado astrologija, kuri tvirtino, kad pagal žvaigždžių išsidėstymą galima spėti ateitį arba numatyti žmogaus ir pasaulio likimą.
Senovės civilizacija, tokios kaip senovės Egiptas, Babilonas (miestas), Finikija, Kinija ir majai (3000 m. pr. m. e.) kaupė ir sistematizavo astronomijos žinias. Apie 4000 m. pr. m. e. egiptiečiai sudarė saulės kalendorius (, ''Kalendae'') ir gana tiksliai nustatė metai trukmę. Babilonijoje 721 m. pr. m. e. aprašytas mėnulio užtemimas, iš ten iki mūsų laikų išlikęs para dalijimas į 24 valandas.
I tūkstantmetyje pr. m. e. prie Viduržemio jūra susikūrus senovės Graikija valstybėms, plečiantis jūreivystei, astronomijos raida paspartėjo. IV amžiuje pr. m. e. graikų filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talis Miletietis pasaulėvaizdį apie plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus. Jis nustatė, kad Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje, o aplink ją skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planeta.
Įvairiose pasaulio šalyse (Airija, Anglija, Meksika) rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų ( 'stebėtojas'), specialiai įrengtų statinių, dangaus kūnams stebėti, liekanų. Dažniausiai tai megalitas - dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir šviesiausių žvaigždžių tekėjimo bei leidimosi taškams žymėti. Kai kuriuos Lietuva alkakalnis taip pat galima laikyti senovės observatorijomis, kurios tarnaudavo tiksliai nustatant lygiadienis bei kitas kalendorius datas. Šiuolaikinės observatorijos jau yra stambūs moksliniai centrai, aprūpinti modernia aparatūra.
Dar labiau astronomijos raida paspartėjo 1609 m. išradus teleskopas. Galileo Galilei savo darbo teleskopu stebėjo Saulę, Mėnulį, Venera (planeta), Jupiteris (planeta) ir kitus dangaus kūnus. 1687 m. I. Isaac Newton suformulavo Niutono gravitacijos dėsnis, M. Michailas Lomonosovas aptiko, kad Venera turi atmosfera, 1781 m. V. William Herschel atrado Uranas (planeta) planeta.
Astronomijos mokslui sparčiai vystytis atvėrė galimybes kosminiai skrydžiai bei automatinės tarpplanetinės stotys.

Astronomija ir astrofizika


Vaizdas:USA.NM.VeryLargeArray.02.jpg]]
Abu terminas gali būti naudojami nusakant tą pačią tyrimų sritį. Remiantis griežtais apibrėžimais.
Astronomija - astronomijos objektas ir astronomijos reiškinys, esančių už Žemės atmosferos ribų, tyrimas.
Astrofizika - astronomijos šaka, tirianti dangaus objektų ir reiškinių dinamika, fizika ir chemija savybes.
Kai kada, pvz., Frank Shu knygoje ''The Physical Universe'' astronomija reiškia aprašomąją, kokybinę šios mokslo šakos pusę. Tuo tarpu astrofizika yra naudojama nusakyti fizikos dėsniais besiremiančią, kiekybiniais metodais paremtą mokslo šaką.<ref name="shu1982"></ref> Vieno ar kito termino naudojimas yra susijęs daugiau su vienos ar kitos mokslinės įstaigos istorinėmis tradicijomis, nei su esminiais apibrėžimų skirtumais.
Kadangi šiuolaikinė astronomija plačiai naudojasi fizikos metodais, ji visai pagrįstai gali būti vadinama astrofizika. Juo labiau, kad dauguma astronomas turi fizikinį išsilavinimą ir atitinkamus mokslinius laipsnius.

Šakos


Vaizdas:236084main MilkyWay-full-annotated.jpg
Astronomija:
Galaktikų fizika (siūlomas naujadaras galaktikinė astronomija) - nagrinėja galaktika sandara, formavimosi, dinamika ir evoliucija dėsningumus. Senesniuose šaltiniuose galima rasti pavadinimą užgalaktinė astronomija - terminas, reiškiantis, kad nagrinėjamos išskirtinai kitos, ne mūsų, galaktikos.
Galaktikos astronomija (anksčiau buvo vadinama žvaigždžių astronomija) - tiria Žvaigždė (tarp jų ir Saulės) bei jų sistemų (spiečių, disko, halo), dujų ir dulkių ūkas erdvinį pasiskirstymą, judėjimą, sandarą ir evoliuciją Paukščių Takas.<br| >Kadangi apie savo Galaktiką mes nemažai sužinome nagrinėdami kitas galaktikas, manoma, kad netikslinga išskirti jos kaip atskiros šakos, o tiesiog vadinti tai galaktikų fizika.
Planetų astronomija - tiria Saulės ir kitų žvaigždžių sistemoms priklausančių Planeta ir jų Palydovas, Asteroidas, meteoras kūnų, Kometa sandarą, jų fizikines ir chemines savybes, Dangaus kūnų atmosfera.
Praktinė astronomija - glaudžiai siejasi su astrometrija. Remiantis šios šakos duomenimis, nustatomos įvairių Žemės vietų geografinės koordinatės, tvarkomos laiko tarnybos, padedama aviacijai, jūreivystė, geodezijai ir kosmonautikai.
Sferinė astronomija - astrometrijos šaka, besiremianti Sferinė geometrija, aprašanti astronomines koordinačių sistemas, jų kitimus ir transformacijas tarpusavyje.
Astrofizika - astronomijos ir fizikos šaka, kuri nagrinėja kosminis kūnas ir kosminė erdvė medžiagos sandarą, cheminę sudėtį, fizikines savybes, spinduliavimą, kosminės erdvės fizikinis laukas (magnetinis laukas, gravitacinis laukas ir kt.).
Teorinė astrofizika - nagrinėja spinduliuotės pernašą žvaigždėse, aplinkžvaigždinis diskas ir tarpžvaigždinė medžiaga. Glaudžiai susijusi su hidrodinamika.
Tarpžvaigždinės medžiagos fizika - nagrinėja tarpžvaigždinės terpės struktūrą, cheminę sudėtį ir jos evoliucijos dėsningumus.
Žvaigždžių fizika - tyrinėja žvaigždžių formavimosi, energijos šaltinių ir žvaigždžių evoliucijos dėsningumus.
Astrometrija - tiria šviesulių padėtis dangaus sferoje, tų padėčių kitimą, Žemės sukimąsi ir astronominis laikas.
Dangaus mechanika - gvildena gravitacijos (traukos) veikiamų Visata kūnų judėjimą, pagal kurį apskaičiuojamos jų orbita ir sudaromos efemeridės, t. y. lentelės, kuriose numatoma Planeta, Asteroidas, Kometa, Žvaigždė ir kitų Visatos kūnų padėtys ateityje.
Kosmologija - teorinė astronomijos šaka, tirianti Visatą kaip visumą, jos geometrinę struktūrą, medžiagos ir laukų struktūrą, Visatos susidarymą ir evoliuciją. Remiasi kitų astronomijos šakų, taip pat elementariųjų dalelių ir fizikinių laukų fizikos tyrimų rezultatais.
Kosmogonija

Matavimo metodai bei priemonės


Astrometrinis matavimas - dangaus kūnų padėčių dangaus sferoje ir tų padėčių kitimo laike nustatymas, matuojant kampinius atstumus. Naudojantis šiais matavimais sudaroma žvaigždžių koordinačių sistema, kurioje kiekvieno dangaus kūno padėtis dangaus sferoje tam tikru laiko momentu nusakoma dviem kampais. Ypač svarbi astrometrija sritis – žvaigždžių metinių trigonometrinių paralaksas nustatymas.
Metinis žvaigždės paralaksas - kampas, kuriuo iš žvaigždės būtų matoma Žemės orbitos aplink Saulę didžioji pusašė. Žinodami žvaigždės paralaksą, galima lengvai apskaičiuoti jos atstumą. Tai vienintelis tiesioginis metodas atstumams iki atskirų žvaigždžių nustatyti. Kadangi net artimiausios žvaigždės yra labai toli, tai paralaksai yra labai maži kampai. Artimiausios mums žvaigždės Proxima Centauri paralaksas yra tik 0,772 kampinės sekundės. Visi artimesnių žvaigždžių antriniai atstumo nustatymo metodai pagrįsti trigonometrinių paralaksų metodu.
Žvaigždės savasis judėjimas - jos poslinkis dangaus sferoje kampinėmis sekundėmis per metus. Jis atsiranda dėl žvaigždės ir Saulės judėjimo erdvėje viena kitos atžvilgiu. Turėdami žvaigždės paralaksą, savąjį judėjimą bei žvaigždės spektras išmatuotą Radialinis greitis (žvaigždės greitį regėjimo spindulio kryptimi), galime apskaičiuoti tikrąjį žvaigždės greitį ir kryptį erdvėje Saulės atžvilgiu. Astronominiams matavimams labai trukdo Žemės žemės atmosfera. Dėl atmosferos turbulencija, kuri pasireiškia visiems gerai žinomu žvaigždžių mirgėjimu, žvaigždžių vaizdai išplinta netgi aukščiausios kokybės teleskopas. Vaizdai retai būna mažesni kaip 0,5 kampinės sekundės, o dažnai siekia net keletą kampinių sekundžių.

Taip pat skaitykite


Tarptautiniai astronomijos metai (2009).

Nuorodos


http://astronomija.lt/enciklopedija/ Astronomijos enciklopedinis žodynas
http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?tema=16&akcija=tema www.arzinai.lt straipsniai astronomijos temomis
http://www.aktv.lt/~namaig/ Astronomijos istorija, astronomai
http://mokslasplius.lt/astronomija/node/552 Astronomijos žodynas
Kategorija:Astronomija
af:Sterrekunde
als:Astronomie
am:ሥነ ፈለክ
an:Astronomía
ang:Tungolcræft
ar:علم الفلك
arc:ܡܡܠܠܘܬ ܟܘܟܒܐ
arz:فلك
ast:Astronomía
av:Астрономия
ay:Alaxpacha yänakata
az:Astronomiya
ba:Астрономия
bar:Astronomie
bat-smg:Astruonuomėjė
be:Астраномія
be-x-old:Астраномія
bg:Астрономия
bm:Dolokalan
bn:জ্যোতির্বিজ্ঞান
br:Steredoniezh
bs:Astronomija
ca:Astronomia
ceb:Astronomiya
ckb:گەردوونناسی
co:Astronomia
cs:Astronomie
csb:Astronomijô
cv:Астрономи
cy:Seryddiaeth
da:Astronomi
de:Astronomie
diq:Asmênşınasiye
dsb:Astronomija
dv:ފަލަކީ އިލްމު
el:Αστρονομία
eml:Astronomî
en:Astronomy
eo:Astronomio
es:Astronomía
et:Astronoomia
eu:Astronomia
ext:Astronomia
fa:اخترشناسی
fi:Tähtitiede
fiu-vro:Tähetiidüs
fo:Stjørnufrøði
fr:Astronomie
frp:Astronomia
frr:Stäärkunde
fur:Astronomie
fy:Stjerrekunde
ga:Réalteolaíocht
gan:天文學
gd:Reul-eòlas
gl:Astronomía
gn:Mbyjakuaa
gu:ખગોળશાસ્ત્ર
gv:Rollageydys
hak:Thiên-vùn-ho̍k
haw:Kilo hōkū
he:אסטרונומיה
hi:खगोल शास्त्र
hif:Taara vigyan
hr:Astronomija
ht:Astwonomi
hu:Csillagászat
hy:Աստղագիտություն
ia:Astronomia
id:Astronomi
ie:Astronomie
ilo:Astronomia
io:Astronomio
is:Stjörnufræði
it:Astronomia
iu:ᓯᓚᓯᐅᕐᓂᖅ
ja:天文学
jbo:kesyske
jv:Astronomi
ka:ასტრონომია
kk:Астрономия
kl:Ulloriarsiorneq
kn:ಖಗೋಳಶಾಸ್ತ್ರ
ko:천문학
krc:Астрономия
ku:Stêrnasî
kw:Astronymyl
ky:Астрономия
la:Astronomia
lad:Astronomiya
lb:Astronomie
lbe:ЦIурттал элму
lez:Астрономия
li:Starekunde
lmo:Astronomia
ln:Mambí ma nzɔ́tɔ
lo:ດາຣາສາດ
lv:Astronomija
map-bms:Astronomi
mg:Hainkintana
mk:Астрономија
ml:ജ്യോതിഃശാസ്ത്രം
mn:Одон орон
mr:खगोलशास्त्र
ms:Astronomi
mt:Astronomija
mwl:Astronomie
my:နက္ခတ္တဗေဒ
nah:Ilhuicamatiliztli
nap:Astronumia
nds:Astronomie
nds-nl:Steernskunde
ne:ज्योतिष
new:खगोलशास्त्र
nl:Astronomie
nn:Astronomi
no:Astronomi
nov:Astronomia
nrm:Astrononmie
nso:Thutanaledi
oc:Astronomia
pa:ਤਾਰਾ ਵਿਗਿਆਨ
pam:Astronomia
pcd:Astrononmie
pl:Astronomia
pnb:فلکیات
ps:ستورپوهنه
pt:Astronomia
qu:Quyllur yachay
rm:Astronomia
rmy:Chexanipen
ro:Astronomie
ru:Астрономия
rue:Астрономія
sa:ज्योतिश्शास्त्रम्
sah:Астрономия
sc:Astronomia
scn:Astronumìa
sco:Astronomy
sg:Sêndâtongo
sh:Astronomija
si:තාරකා විද්‍යාව
simple:Astronomy
sk:Astronómia
sl:Astronomija
sm:Astronomy
sn:Zvechadenga
so:Xiddigis
sq:Astronomia
sr:Астрономија
stq:Stiernkunde af Astronomie
su:Astronomi
sv:Astronomi
sw:Astronomia
szl:Astrůnůmijo
ta:வானியல்
te:ఖగోళ శాస్త్రము
tet:Astronomia
tg:Астрономия
th:ดาราศาสตร์
ti:አስትሮኖሚ
tk:Astronomiýa
tl:Astronomiya
tpi:Estronomi
tr:Astronomi
tt:Астрономия
ug:ئاسترونومىيە
uk:Астрономія
ur:فلکیات
uz:Astronomiya
vec:Astronomia
vi:Thiên văn học
vls:Astronomie
vo:Stelav
wa:Astronomeye
war:Astronomiya
wo:Saytubiddiw
xh:IAstronomi
xmf:ასტრონომია
yi:אסטראנאמיע
yo:Ìtòràwọ̀
zea:Staerrekunde
zh:天文學
zh-min-nan:Thian-bûn-ha̍k
zh-yue:天文

Politologija

Politologija (taip pat politikos mokslas arba politikos mokslai) yra socialinis mokslas nagrinėjantis Politika teoriją ir praktiką, aprašantis ir analizuojantis politinė sistema ir politinį elgesį. Kaip moderni atskira mokslo šaka susiformavo XX a. penktajame dešimtmetyje, iki tol dažniausiai laikyta viena iš filosofija pakraipų, nors politikos analizės ir filosofijos ištakos siekia antiką ir seniausius laikus. Terminas kilo iš senosios graikų kalbos žodžio polis - „miestas, valstybė“, išvestinis žodis politikos tarp kitų reikšmių turi ir piliečio, dalyvaujančio sprendžiant miesto-valstybės reikalus, prasmę (nesidomintieji valstybiniais reikalas buvo vadinami idiotes).

Tyrimo objektas


Politologija tiria piliečių tarpusavio sugyvenimą ir kaip to sugyvenimo instituciniai, procedūriniai, teisingumo ir moralės aspektai turi būti reguliuojami visuomenės. Svarbiausioms politologijos temoms priskiriamos struktūrinės demokratijos problemos, valstybės valdymo formos ir institucijos, politinės partijos ir socialiniai judėjimai, tarptautiniai santykiai, ekonomikos reguliavimas, politinė filosofija, viešoji nuomonė, žiniasklaida ir rinkiminis elgesys. Svarbi politologijos tyrimų tema yra valstybės ir jos piliečių (Pilietinė visuomenė) santykiai.
Politologijos disciplinos apima politinė filosofija, politinių sistemų, ideologija nagrinėjimą, Žaidimo teorija, psefologija (rinkimų sistema ir rinkėjų elgesys), geopolitika, komparatyvistinius politinių sistemų tyrimus, globalizacija studijas, tarptautiniai santykiai, užsienio politika, tarptautinė teisė ir tarptautinę politiką, viešasis administravimas, politinė psichologija.
Politikos mokslo metodologija yra labai įvairi. Tarp metodologinių prieigų yra klasikinė politinė filosofija, struktūralizmas, biheiviorizmas, racionalizmas, realizmas, pliuralizmas ir institucionalizmas. Priklausomai nuo tyrimo objekto taikomi įvairūs metodai: pirminių šaltinių – istorinių dokumentų ir įrašų nagrinėjimas, naudojimasis antriniais šaltiniais, pvz., moksliniais straipsniais, statistinė analizė, atvejo tyrimas ir modeliavimas.

Istorija


Nors politikos studijos Vakarų istorijoje randamos dar Senovės Graikija laikais, politologija yra palyginus naujas socialiniai mokslai. Nepaisant to, ši disciplina turi aiškius pirmtakus – etika, politinę filosofiją, politinę ekonomiją, istorija ir kitas mokslo šakas, kurios susijusios su pastangomis sukurti normatyvinį modelį ''kaip turėtų būti'' ir dedukcija būdu nustatyti idealios valstybės charakteristikas ir funkcijas.
Politines sistemas Antikoje analizavo Platonas („Valstybė“) ir Aristotelis („Politika“).
Viduramžiais vienu svarbiausiu politinės minties istorijoje laikomas Augustino veikalas „Apie dievo miestą“.
Renesanso laikotarpiu reikšmingiausi Nikola Makiavelis darbai „Valdovas“, „Apmąstymai apie pirmajį Tito Livijaus dešimtmetį“. N. Makievelis atsisakė požiūrio į politiką kaip dievo apvaizdos valdomą sferą. Monarchų valdžia nagrinėjama kaip grynai žmogiškas reiškinys. Dėl to, kad Makievelio darbuose aiškiai atskiriama politika ir moralė jis laikomas politikos mokslo pradininku.
Faktiškai politikos mokslas atsirado XIX a. kartu su sociologija, vykstant industrializacijai. Tuo metu politikos mokslas atsiskiria nuo ekonomikos mokslo (anksčiau vadinto politine ekonomija).
Ilgą laiką politologijoje vyravo normatyvizmas, t. y. buvo bandoma nustatyti kaip geriausiai turi būti sutvarkytas piliečių sugyvenimas. Normatyvistinė tradicija atsekama iki Senovės Graikijos Filosofija, ypač Platonas, darbų ir iki šiol išlieka reikšminga. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio JAV politologija pasuko empirinių tyrimų keliu (kartu su „biheivioristine revoliucija“ socialiniuose moksluose).
Kategorija:Politologija
am:የፖለቲካ ጥናት
ar:علوم سياسية
arz:علوم سياسيه
ast:Ciencies Polítiques
az:Siyasi elm
be:Паліталогія
be-x-old:Паліталёгія
bg:Политология
bn:রাষ্ট্রবিজ্ঞান
bs:Političke nauke
ca:Ciències polítiques
ceb:Siyensiya sa politika
cs:Politologie
csb:Pòlitologijô
cy:Gwyddor gwleidyddiaeth
da:Statskundskab
de:Politikwissenschaft
el:Πολιτική επιστήμη
en:Political science
eo:Politika scienco
es:Ciencia política
et:Politoloogia
eu:Politika zientzia
fa:علم سیاست
fi:Politiikan tutkimus
fo:Stjórnmálafrøði
fr:Science politique
fur:Siencis politichis
fy:Politikology
ga:Eolaíocht pholaitiúil
gl:Ciencia política
gv:Oaylleeaght pholitickagh
he:מדע המדינה
hi:राजनीति विज्ञान
hr:Političke znanosti
hu:Politikatudomány
hy:Քաղաքագիտություն
id:Ilmu politik
is:Stjórnmálafræði
it:Scienza politica
ja:政治学
jv:Èlmu pulitik
ka:პოლიტოლოგია
kk:Саясаттану
ko:정치학
ky:Саясий илимдер
li:Politicologie
lij:Sciensa politica
lv:Politoloģija
mk:Политичка наука
ms:Sains politik
mwl:Ciéncia política
ne:राजनीति विज्ञान
nl:Politicologie
nn:Statsvitskap
no:Statsvitenskap
nov:Politikal sientie
pl:Politologia
pt:Ciência política
ro:Politologie
ru:Политология
sc:Iscièntzia Polìtica
sh:Političke nauke
si:දේශපාලන විද්‍යාව
simple:Political science
sk:Politológia
sl:Politične znanosti
sq:Shkencat Politike
sr:Политичке науке
sv:Statsvetenskap
te:రాజనీతి శాస్త్రము
tg:Сиёсатшиносӣ
th:รัฐศาสตร์
tl:Agham pampolitika
tr:Siyaset bilimi
uk:Політологія
ur:سیاسیات
vi:Chính trị học
war:Syensya panpolitika
za:Cwngciyoz
zh:政治学

Valstybė

: ''Apie mėnesinį žurnalą – žr. Valstybė (žurnalas).''
Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžia, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir Suverenitetas.

Vaidmuo ir intervencijos ribos

Vaidmuo


Egzistuoja du pagrindiniai požiūriai, koks turėtų būti valstybės vaidmuo:
Etatizmas. Valstybės vaidmuo politiniame gyvenime suabsoliutinamas. Pasak Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis: „Valstybė – tikslas savyje“. Variantai: autoritarinis, totalitarinis, demokratinis.
Anarchizmas. Valstybinė organizacija laikoma negerove, krizė priežastimi. Tikslas – visuomenė be viešpatavimo, prievartos struktūros.

Intervencija


Praktinės politikos požiūriu kai kurios šiuolaikinės ideologija griežtai skiria įvairias valstybės intervencijos sritis. Pirmoji jų siejama su valstybės uždaviniais kurti teisinę visuomenės infrastruktūrą, palaikyti teisėtumas ir tvarką, ginti nacionalinę teritoriją nuo išorės agresijos ir įtvirtinti tam tikras tradicines moralės normas. Antroji galima valstybės veiklos sritis – jos intervencija į ekonominę sistemą: tiesiogiai užsiimama gamyba arba ji reguliuojama, anuliuojama dalis ar net visos su privati nuosavybė susijusios teisės, perskirstomos pajamos ir teikiamos paslaugos pagal kitokį nei rinka principą (gauna tas, kas moka). „Naujųjų dešiniųjų politiniai sąjūdžiai JAV ir Vakarų Europoje dažnai palaiko valstybę pirmojoje srityje (pvz., pritaria didesnėms karinės išlaidos, laikosi dogmatinių moralinių pažiūrų), bet kartu siekia “apkarpyti" valstybę socialinė rūpyba bei ekonominio reguliavimo srityje. Kai kurios demokratinis socializmas atmainos laikosi priešingo įsitikinimo – jos pritaria moralinių nuostatų liberalizavimui bei valstybės vaidmens mažėjimui pirmojoje srityje, bet kartu reikalauja valstybės veiklos ekspansijos antrojoje srityje.

Taip pat skaitykite


Sąrašas:Šalių sąrašas
Šalis
Kategorija:Valstybė
als:Staat
an:Estato
ar:دولة
arc:ܐܬܪܐ
arz:دوله
ast:País
az:Dövlət
ba:Дәүләт
bar:Stååd (Politik)
bat-smg:Valstībė
be:Дзяржава
be-x-old:Дзяржава
bg:Държава
bi:Kaontri
bn:রাষ্ট্র
br:Stad
bs:Država
ca:Estat (política)
ckb:دەوڵەت
co:Statu
cs:Stát
csb:Państwò
cv:Патшалăх
cy:Gwladwriaeth
da:Stat
de:Staat
dsb:Stat
el:Κράτος
en:State (polity)
eo:Ŝtato
es:Estado
et:Riik
eu:Estatu
fa:دولت
ff:Leydi
fi:Valtio
fiu-vro:Riik
fr:État
fur:Stât
fy:Steat
ga:Tír
gag:Devlet
gl:Estado
gn:Tetã
haw:Moku‘āina
he:מדינה
hi:सार्वभौमिक राष्ट्र
hif:State
hr:Država
hsb:Stat
hu:Állam
hy:Պետություն
id:Negara
ilo:Estado
io:Stato
is:Ríki
it:Stato
ja:国家
jv:Negara
ka:სახელმწიფო
kk:Мемлекет
km:ប្រទេស
kn:ದೇಶ
ko:국가
koi:Канму
krc:Кърал
kv:Канму
ky:Мамлекет
la:Civitas
lb:Staat
ln:Letá
lv:Valsts
map-bms:Negara
mg:Firenena
mhr:Кугыжаныш
mi:Rārangi whenua
mk:Држава
mn:Улс
ms:Negara (politik)
mwl:Stado
nap:Stato
nds:Staat
nds-nl:Staot
ne:सार्वभौमिक राष्ट्र
nl:Staat
nn:Stat
no:Stat
nrm:État
oc:Estat
pfl:Schdaad
pl:Państwo
pnb:ازاد دیس
pnt:Κράτος
ps:دولت
pt:Estado
qu:Mama llaqta
rmy:Stato
ro:Stat
ru:Государство
rue:Штат
sah:Ил
scn:Statu
sco:Kintra
sh:Država
si:ස්වෛරීය රාජ්‍යය
simple:State
sk:Štát
sl:Država
so:Dowlad
sq:Shteti
sr:Држава
su:Nagara
sv:Stat
szl:Państwo
ta:அரசு
tg:Кишвар
th:รัฐ
tl:Estado
tpi:Kantri
tr:Devlet
tt:Дәүләт
uk:Держава
ur:ملک
uz:Davlat
vec:Stato
vi:Nhà nước
war:Estado
wo:Réew
xmf:სახენწჷფო
yi:מדינה
zea:Land
zh:國 (政治)
zh-classical:國
zh-min-nan:Kok-ka
zh-yue:國

Kalba


Kalba – lingvistinių ženklas sistema.
Svarbiausia kalbos paskirtis – būti žmonių bendravimo priemone, atlikti komunikacinę funkciją. Kiekvienos tauta kalba yra jos kultūros, literatūra kūrimo priemonė (estetinė funkcija), tautos savimonės, tautos vertybių – būdo, paprotys, mąstymas išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija (reprezentacinė funkcija). Kalboje atsispindi santykiai su kitomis tautomis.
Kalbų rūšys:
Žmonių kalbos - tai kalbos, kurias bendraudami vieni su kitais vartoja žmogus, pvz., lietuvių kalba, rusų kalba, lenkų kalba kalbos. Šios kalbos natūralios ir kūrėsi ilgą laiką. Žmonių kalbos nuolat kinta ir dabar. Tam tikros tarpusavyje artimos ir giminiškos kalbos yra kalbų šeimos.
Ženklų (gestų) kalbos - tai kalbos, kuriomis dažniausiai naudojasi kurtieji. Jose informacija perduodama rankų ženklais, bet ne balsas. Tokiose kalbose nėra kalbos dalių, nediferencijuojamos panašios sąvokos (šaltis – šalta) ir pan., bet jose yra savita gramatika, išreikšta judesiu, mimika, erdvės naudojimu.
Gyvūnų kalbos - tai natūralios kalbos, kurias bendraudami vieni su kitais vartoja gyvūnai. Šiomis kalbomis gyvūnai vieni kitiems perduoda tam tikrus pranešimus, pvz., apie pavojų, maisto šaltinius ir kt. Delfinai bendravimo kalba laikoma primityvia kalba ir gretinama su žmonių kalba.
Dirbtinės kalbos - tai kalbos, sukurtos įvairiems kitiems tikslams, pvz., programavimo kalba Algoritmas užrašyti. Kai kurios dirbtinės kalbos sukurtos kaip natūralių kalbų pakaitalai tarptautiniam bendravimui (pvz., esperanto). Jų gramatika dirbtinai supaprastinta, kad jas būtų galima lengviau išmokti. Esperanto gramatika oficialiai remiasi šešiolika paprastų gramatikos taisyklių.

Kalbos mokslas


Mokslas, tiriantis kalbą, vadinamas kalbotyra arba lingvistika.
Mokslo, matematika ir kitų formalių sistemų pasiekimai XX amžius paskatino pastangas formalizuoti kalbos kaip „semantinio kodo“ studijas. Taip atsirado akademinė kalbotyros (lingvistikos) disciplina, kurios sukūrimas priskiriamas Ferdinandas de Sosiūras (''Ferdinand de Saussure'').
Tokie Filosofas kaip Liudvigas Vitgenšteinas (''Ludwig Wittgenstein''), Vilardas van Ormanas Kvainas (''W. V. O. Quine'') ir Žakas Derida (''Jacques Derrida'') abejojo tokio griežto kalbos mokslo galimybe, ginčydami daugelį jam būtinų prielaidų ir nurodė savo požiūrius į kalbos esmę. Šis ginčas toli gražu nėra baigtas.

Žmonių kalbos


Vaizdas:Sprachen der Welt.png
Vaizdas:Languages of Europe no legend.png
Pagal gramatines ir sintaksines ypatybes kalbos gali būti Analitinė kalba. Jose mažai asmenavimas, svarbų vaidmenį atlieka žodžių tvarka, gausu tarnybinių ir pagalbinių žodžių. Tokios kalbos paprastai turi griežtas, gana lengvai formalizuojamas taisykles, sakinių kūrimui nesunkiai pritaikomi Noam Chomsky Generatyvinė gramatika metodai. Viena iš tipiškų analitinių kalbų – anglų kalba. Kaip priešprieša analitinėms kalboms, egzistuoja Sintetinė kalba. Jose daug kaitymo, mažai (arba visai) nėra pagalbinių žodžių, žodžių tvarka laisva. Dažniausiai vienu žodžiu sintetine kalba pasakoma tai, kam išreikšti analitinei kalbai reikia kelių ar dar daugiau žodžių. Tokiose kalbose svarbų vaidmenį atlieka Morfologija (kalbotyra), tuo tarpu gramatinės taisyklės sunkiai apibrėžiamos, kyla abejonių dėl formalizuotų analizės metodų pritaikomumo. Tipiška sintetinė kalba – lietuvių kalba. Inkorporacinėse (polisintetinėse) kalbose žodžių kamienai jungiami į vieną didelį žodį – sakinį.
Pasaulyje yra 6909 kalbos . Populiariausia - kinų kalba, kuria kalba virš 1,3 milijardo pasaulio žmonių.

Žmonių kalbų kilmė


Mokslininkai nesutaria, kada žmonės (ar jų pirmtakai) pradėjo naudoti kalbą. Pagal vieną versiją kalba galėjo atsirasti su kromanjoniečiai atsiradimu, nes jų gerklos vamzdelis 1,5 karto ilgesnis už Neandertalietis, o to pakako išsivystyti artikuliacijai. Noam Chomsky tyrimai demonstruoja, kad žmonės turi įgimtų kalbinių sugebėjimų, kai kurios gramatinės taisyklės yra akivaizdžiai įgimtos, tačiau sunku nustatyti, ar jos yra natūrali mąstymo sugebėjimų dalis (ar atskiriamos nuo mąstymo proceso apskritai). Kai kurie eksperimentai parodė, kad Šimpanzė galima išmokyti žmonių (gestų) kalbos, šių gestų išmokusios, šimpanzės juos naudoja, sudarydamos sakinys, tačiau kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek kalbinių sugebėjimų turi gyvūnai.

Kalbos ir dialektai


Kalbos variantas, vartojamas tam tikroje teritorijoje, vadinamas Tarmė, arba dialektu.

Taip pat skaitykite


Programavimo kalba
Ženklų kalba

Išnašos


Kategorija:Kalba
ace:Bahsa
af:Taal
als:Sprache
am:ቋንቋ
an:Luengache
ar:لغة
arc:ܠܫܢܐ (ܡܡܠܠܐ)
arz:لغه
as:ভাষা
ast:Idioma
ay:Aru
az:Dil
ba:Тел (фән)
bar:Sproch
bat-smg:Kalba
be:Мова
be-x-old:Мова
bg:Език (лингвистика)
bm:Kan
bn:ভাষা
bo:སྐད་རིགས།
br:Yezh
bs:Jezik
ca:Llenguatge
cdo:Ngṳ̄-ngiòng
ceb:Pinulongan
ch:Lengguahe
chr:ᎦᏬᏂᎯᏍᏗ
ckb:زمان
cs:Jazyk (lingvistika)
cu:Ѩꙁꙑкъ
cv:Чĕлхе
cy:Iaith
da:Sprog
de:Sprache
diq:Zıwan (lısan)
dv:ބަސް
el:Γλώσσα
eml:Langua
en:Language
eo:Lingvo
es:Lenguaje
et:Keel (keeleteadus)
eu:Hizkuntza
fa:زبان
fi:Kieli
fiu-vro:Keeleq
fo:Mál
fr:Langage
frp:Lengoua
frr:Spräke (iinjtål)
fur:Lengaç
fy:Taal
ga:Teanga (cumarsáid)
gan:語言
gd:Cànan
gl:Linguaxe
gn:Ñe'ẽ
gu:ભાષા
gv:Çhengey (çhaghteraght)
hak:Ngî-ngièn
he:שפה
hi:भाषा
hif:Bhasa
hr:Jezik
ht:Lang (pawòl)
hu:Nyelv
hy:Լեզու
ia:Linguage
id:Bahasa
ik:Uqautchit
ilo:Pagsasao
io:Linguo
is:Tungumál
it:Linguaggio
ja:言語
jbo:bangu
jv:Basa
ka:ენა (ენათმეცნიერება)
kg:Ndinga
kk:Тілдін функциялары
kl:Oqaatsit
kn:ಭಾಷೆ
ko:언어
koi:Кыв
krc:Тил
ksh:Sprooch
ku:Ziman
kv:Кыв
kw:Yeth
ky:Тил
la:Lingua
lad:Linguaje
lb:Sprooch
lez:ЧӀал
li:Taol
lmo:Idioma
ln:Lokótá
lo:ພາສາ
ltg:Volūda
lv:Valoda
map-bms:Basa
mg:Fiteny
mhr:Йылме
mk:Јазик
ml:ഭാഷ
mn:Хэл
mr:भाषा
ms:Bahasa
my:ဘာသာစကား
mzn:زوون
nah:Tlahtōlli (tlahtōlmatiliztli)
nap:Lengua
nds-nl:Taol
ne:भाषा
new:भाषा
nl:Taal
nn:Språk
no:Språk
nov:Lingues
nrm:Laungue
oc:Lenga
or:ଭାଷା
os:Æвзаг
pap:Idioma
pdc:Schprooch
pih:Laenghwij
pl:Język (mowa)
pnb:بولی
ps:ژبه
pt:Linguagem
qu:Rimay
rm:Lingua
rmy:Chhib
ro:Limbă (comunicare)
roa-rup:Limba
ru:Язык
rue:Язык
sa:भाषा
sah:Тыл
sc:Limbas
scn:Lingua (parràta)
sco:Leid
se:Giella
sh:Jezik
si:භාෂාව
simple:Language
sk:Jazyk (jazykoveda)
sl:Jezik (sredstvo sporazumevanja)
sm:Gagana
sq:Gjuha (komunikim)
sr:Језик
srn:Tongo
stq:Sproake
su:Basa
sv:Språk
sw:Lugha
ta:மொழி
te:భాష
tg:Забон (суxан)
th:ภาษา
tk:Dil
tl:Wika
tpi:Tokples
tr:Dil (lisan)
tt:Тел
uk:Мова
ur:لسان
vec:Łéngua
vep:Kel'
vi:Ngôn ngữ
vo:Pük
wa:Lingaedje
war:Yinaknan
wo:Kàllaama
wuu:言话
xh:Ulwimi
yi:שפראך
yo:Èdè
zea:Taele
zh:語言
zh-classical:語言
zh-min-nan:Gí-giân
zh-yue:語言

Rusų kalba


Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Tai labiausiai geografiškai išplitusi kalba Eurazija ir plačiausiai vartojama slavų kalba. Rusų kalbai labiausiai giminingos ukrainiečių kalba ir Baltarusių kalba, tačiau ir kitos slavų kalbos (lenkų kalba, čekų kalba, bulgarų kalba, serbų kalba) yra gana panašios, kadangi laikui bėgant slavų kalbos mažiau diferencijavosi nei, pavyzdžiui, germanų kalbos.

Abėcėlė


Vaizdas:Azbuka 1574 by Ivan Fyodorov.png 1574 m.]]
Rusų kalbos užrašymui naudojama modifikuota kirilica versija. Rusų kalbos abėcėlę sudaro 33 raidės. Lentelėje pateiktos visos rusų kalbos raidės pagal abėcėlę (po jomis pateiktas IPA tarimas):
Senosios rusų kalbos abėcėlės raidės:<>, susiliejusi su <е> (); <і> ir <>, abi susiliejusios su <и>(); <>, susiliejusi su <ф> (); ir <>, susiliejusi su <я> ( arba ).
Šioje lentelėje pateiktos rusų abėcėlės raidės ir jų tarimą ar vartojimą atitinkančios lietuvių abėcėlės raidės:
Rusų abėcėlė turi daug Simbolių kodavimas sistemų. KOI8-R buvo sukurtas vyriausybės kaip standartinė koduotė. Ši koduotė vis dar veikia į UNIX panašiose operacinėse sistemose. Tačiau populiarios MS-DOS ir Microsoft Windows naudoja kelias skirtingas koduotes.

Paplitimas


Rusų kalba yra labiausiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Rusų kalba yra didžiausia iš slavų kalba. Ją kaip gimtąją arba antrąją kalbą skirtingais skaičiavimais vartoja 300–320 milijonų žmonių. Rusijoje, kur ji yra oficiali kalba, rusų kaip gimtąją kalbą vartoja 120 milijonų žmonių. Rusų kalba taip pat yra viena iš 6 oficialių JTO kalbų.

Garsai


Rusų kalba fonologinę sistemą paveldėjo iš slavų prokalbė.

Gramatika


Rusų kalboje yra šeši linksniai, jie panašūs kaip ir lietuvių kalboje. Linksniuojamosios kalbos dalys tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis ir įvardis.
Rusų veiksmažodžiai kaitomi laikais. Jų yra trys: esamasis, būtasis ir būsimasis.
Taip pat šioje kalboje yra ir trys giminės. Daiktavardžio giminę daugeliu atvejų galima nustatyti pagal galūnę: moteriškos giminės daiktavardžiai turi galūnę -a arba -я, niekatrosios -o, -ё arba -e. Visi kiti daiktavardžiai yra vyriškosios giminės. Paprastai jie turi nulinę galūnę (t. y. jos neturi ir baigiasi priebalsiu arba minkštumo ženklu) ir labai retai, kaip ir moteriškosios giminės daiktavardžiai, baigiasi raide -a. Daiktavardžiai su galūne -ь gali būti ne tik vyriškosios, bet kartais ir moteriškosios giminės.

Taip pat skaitykite

Kalbos aprašymas


Rusų kalbos abėcėlė
Rusų kalbos gramatika
Rusų kalbos fonologija

Giminingos kalbos


Rytų slavų kalbos
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji rusų kalba
Slavų kalbos

Nuorodos


http://www.rulit.lt/ Didelis rusų-lietuvių žodynas
http://www.lietuviu-rusu.com/ Lietuvių-rusų, rusų-lietuvių kalbų žodynas
Kategorija:Rusų kalba
ab:Урыс бызшәа
af:Russies
ak:Russian kasa
als:Russische Sprache
am:መስኮብኛ
an:Idioma ruso
ang:Russisc sprǣc
ar:لغة روسية
arc:ܠܫܢܐ ܪܘܣܝܐ
arz:روسى
ast:Rusu
av:ГІурус мацI
ay:Rusi aru
az:Rus dili
ba:Урыҫ теле
bar:Russische Sproch
bat-smg:Rosu kalba
bcl:Ruso
be:Руская мова
be-x-old:Расейская мова
bg:Руски език
bi:Toktok Rusia
bn:রুশ ভাষা
bo:ཨུ་རུ་སུའི་སྐད།
br:Rusianeg
bs:Ruski jezik
bxr:Ород хэлэн
ca:Rus
cdo:Ngò̤-lò̤-sṳ̆-ngṳ̄
ce:Órsiyn mott
ceb:Rinuso
ckb:زمانی ڕووسی
co:Lingua russia
crh:Rus tili
cs:Ruština
csb:Rusczi jãzëk
cu:Роусьскъ ѩꙁꙑкъ
cv:Вырăс чĕлхи
cy:Rwseg
da:Russisk (sprog)
de:Russische Sprache
diq:Ruski
dsb:Rusojska rěc
dv:ރޫސީ
el:Ρωσική γλώσσα
eml:Róss
en:Russian language
eo:Rusa lingvo
es:Idioma ruso
et:Vene keel
eu:Errusiera
fa:زبان روسی
fi:Venäjän kieli
fiu-vro:Vinne kiil
fo:Russiskt mál
fr:Russe
frp:Russo
frr:Rüsk
fy:Russysk
ga:An Rúisis
gag:Rus dili
gan:俄語
gd:Ruisis
gl:Lingua rusa
gn:Rrusiañe'ẽ
got:𐍂𐌿𐍃𐌰𐍂𐌰𐌶𐌳𐌰
gv:Rooshish
hak:Ngò-lò-sṳ̂-ngî
he:רוסית
hi:रूसी भाषा
hif:Russi bhasa
hr:Ruski jezik
hsb:Rušćina
ht:Lang ris
hu:Orosz nyelv
hy:Ռուսերեն
ia:Lingua russe
id:Bahasa Rusia
ik:Uruusiq uqautchit
ilo:Pagsasao a Rúso
io:Rusiana linguo
is:Rússneska
it:Lingua russa
ja:ロシア語
jbo:rukybau
jv:Basa Rusia
ka:რუსული ენა
kbd:Урысыбзэ
kk:Орыс тілі
km:ភាសារុស្ស៊ី
kn:ರಷ್ಯಾದ ಭಾಷೆ
ko:러시아어
koi:Роч кыв
krc:Орус тил
ku:Zimanê rûsî
kv:Роч кыв
kw:Russek
ky:Орус тили
la:Lingua Russica
lad:Lingua russa
lb:Russesch
lbe:Оьрус маз
lez:Урус чӀал
li:Russisch
lij:Lengua russa
lmo:Lengua rüssa
lv:Krievu valoda
mdf:Рузонь кяль
mg:Fiteny rosy
mhr:Руш йылме
mk:Руски јазик
ml:റഷ്യൻ ഭാഷ
mn:Орос хэл
mr:रशियन भाषा
mrj:Руш йӹлмӹ
ms:Bahasa Rusia
myv:Рузонь кель
mzn:روسی
na:Dorerin Ratsiya
nah:Rusiatlahtōlli
nap:Russo
nds:Russ’sche Spraak
nds-nl:Russisch
ne:रूसी भाषा
new:रूसी भाषा
nl:Russisch
nn:Russisk
no:Russisk
nrm:Russe
nv:Biʼééʼ Łichííʼí bizaad
oc:Rus
os:Уырыссаг æвзаг
pa:ਰੂਸੀ ਬੋਲੀ
pap:Ruso
pcd:Russe
pih:Rushan
pl:Język rosyjski
pms:Lenga russa
pnb:روسی
ps:روسي ژبه
pt:Língua russa
qu:Rusu simi
rm:Lingua russa
rmy:Rusikani chhib
ro:Limba rusă
roa-tara:Lènga russe
ru:Русский язык
rue:Російскый язык
sa:रूसी भाषा
sah:Нуучча тыла
sc:Limba russa
scn:Lingua russa
sco:Roushie leid
se:Ruoššagiella
sh:Ruski jezik
simple:Russian language
sk:Ruština
sl:Ruščina
sm:Gagana fa'a Lusia
sq:Gjuha ruse
sr:Руски језик
srn:Rusitongo
su:Basa Rusia
sv:Ryska
sw:Kirusi
szl:Rusko godka
ta:உருசிய மொழி
te:రష్యన్ భాష
tet:Rusu
tg:Забони русӣ
th:ภาษารัสเซีย
tk:Rus dili
tl:Wikang Ruso
tpi:Tok Rasia
tr:Rusça
tt:Urıs tele
ty:Reo Rūtia
udm:Ӟуч кыл
ug:رۇس تىلى
uk:Російська мова
ur:روسی زبان
uz:Rus tili
vec:Łéngua rusa
vep:Venäkel'
vi:Tiếng Nga
vo:Rusänapük
war:Rinuso
wuu:俄语
xal:Орсин келн
xmf:რუსული ნინა
yi:רוסיש
yo:Èdè Rọ́síà
zh:俄语
zh-min-nan:Lō͘-se-a-gí
zh-yue:俄文
zu:IsiRashiya

Generalisimas

Generalisimas ( 'generolas' + ''-issimo'' 'aukščiausiasis laipsnis') - aukščiausiais karinis laipsnis kai kuriose šalyse.
Istoriškai šis karinis laipsnis suteikiamas Karvedys, karas metu vadovavusiems kelioms, dažniausiai sąjunginėms Kariuomenė. Nors būta ir atvejų, kai laipsnis buvo suteikiamas tiesiog karališkosios šeimos nariams.
Kartais šis laipsnis buvo naudotas tose šalyse, kur toks vadas turėjo ir politinių įgaliojimų, pavyzdžiui, Japonija – siogūnas (šogūnas).
Pirmasis žmogus, gavęs šį karinį laipsnį 1569 metais, buvo 18-metis Prancūzija karaliaus Karolis IX brolis, vėliau pats tapęs karaliumi Henrikas III.
Žymiausi generalisimai:
Čiang Kai-ši (Kinijos Respublika)
Franciskas Frankas (Ispanija)
Rafaelis Truchiljo (Dominikos Respublika)
Aleksandras Suvorovas (Rusija)
Josifas Stalinas (Tarybų Sąjunga)
Kim Ir Senas (Šiaurės Korėja)

Generalisimas Rusijoje ir Tarybų Sąjungoje


Rusijos imperijoje generalisimo laipsnį 1695 m. įvedė Petras I. Pagal 1716 m. kovo 30 d. patvirtintą Karių statutą „šis laipsnis suteikiamas tik karūnuotiems asmenims ir valdantiems didysis kunigaikštis, o būtent tiems, kurie valdo kariuomenę. Kai jų nebūna, savo valdžią jie perduoda generolas feldmaršalas.“ Tačiau generalisimo laipsnį Rusijoje suteikdavo ne tik valdančios dinastijos atstovams.
Generalisimo laipsnis nebuvo įtrauktas į „Rangų lentelė“, jis buvo aukščiau už pirmą jo klasę. XVIII a. kreipnys buvo .
Rusija, po Spalio revoliucija generalisimo laipsnis buvo atšauktas kartu su kitais kariniais laipsniais. Tačiau 1945 m. liepos 26 d. TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas įsakymu įvestas naujas karinis laipsnis „Tarybų Sąjungos generalisimas“ (''Генералиссимус Советского Союза''). Tų pačių metų liepos 27 dieną šis karinis laipsnis suteiktas J. Stalinui.
Kategorija:Kariniai laipsniai
az:Generalisimus
bg:Генералисимус
ca:Generalíssim
da:Generalissimo
de:Generalissimus
en:Generalissimo
es:Generalísimo
fa:جنرالیسیمو
fi:Generalissimus
fr:Généralissime
he:גנרליסימו
hr:Generalissimus
hy:Գեներալիսիմուս
id:Generalissimo
it:Generalissimo (grado)
ja:大元帥
ka:გენერალისიმუსი
kk:Генералиссимус
ko:대원수
mk:Генералисимус
ms:Generalisimo
nl:Generalissimo
no:Generalissimo
pl:Generalissimus
pt:Generalíssimo
ro:Generalisim
ru:Генералиссимус
sr:Генералисимус
sv:Generalissimus
th:จอมทัพ
uk:Генералісимус
vi:Tổng thống lĩnh
zh:大元帅

Žvaigždė

Vaizdas:Sagittarius Star Cloud.jpg]]
Vaizdas:Ngc1999.jpg
: ''Šis straipsnis yra apie astronominį objektą. Apie kitas žodžio „žvaigždė“ reikšmes skaitykite Žvaigždė (reikšmės).''
Žvaigždė yra didelės masės šviečianti Dujos sfera. Kasdieninėje kalboje žvaigždėmis vadinami visi Dangaus kūnas, kurie plika akimi matomi danguje kaip taškeliai. Tai, kad beveik visi nakties danguje matomi šviečiantys taškeliai yra nutolusios žvaigždės yra vienas svarbiausių šiuolaikinės astronomijos atradimų.
Žvaigždės spinduliuoja elektromagnetinius spindulius (tarp jų ir matomą šviesą), elektringąsias daleles ir Neutrinas. Žvaigždės matomos kaip taškeliai Naktis danguje. Saulė yra išimtis: ji yra taip arti Žemės, kad atrodo kaip diskas ir suteikia dienos šviesą. Žvaigždes tyrinėja žvaigždžių astronomija ir astrofizika.
Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės yra Proxima Centauri, nutolusi per 40 trilijonų kilometrų. Šviesa iš Proxima Centauri Žemę pasiekia per 4,2 metų. Važiuojant greičiausiu šiuolaikiniu traukiniu didžiausiu greičiu (515,3 km/val.) pasiekti Proxima Centauri užtruktų apie 8,86 milijonus metų.
Astronomų skaičiavimu žinomoje Visata yra 70 sekstilijonų žvaigždžių. Tai yra
70 000 000 000 000 000 000 000 = 7
<math>10^{22}</math>.
Daugelio žvaigždžių amžius nuo 1 iki 10 milijardų metų. Kai kurių žvaigždžių amžius siekia 13,7 milijardus metų, t. y. numanomą Visata amžių.
Pagal dydį žvaigždės labai įvairios – nuo nedidelių neutroninių žvaigždžių (faktiškai mirusių žvaigždžių) ne didesnių nei miestas iki superdidelių, tokių kaip Šiaurės žvaigždė, kurios yra milijonus kartų didesnės nei Saulė. Daug žvaigždžių gravitaciškai yra susijusios su kitomis žvaigždėmis ir sudaro binarines žvaigždes.
Žvaigždės nėra tolygiai pasklidusios Visatoje, o susibūrusios į grupes, vadinamas galaktikomis. Tipiška galaktika susideda iš šimtų milijardų žvaigždžių.

Žvaigždžių susidarymas ir evoliucija


Žvaigždės susidaro Molekulinis debesis, dideliuose šiek tiek didesnio tankumo materijos tūriuose. Molekuliniai debesys daugiausiai yra sudaryti iš Vandenilis ir helio (apie 23–28 %) bei trupučio sunkesniųjų Cheminis elementas.
Žvaigždei formuojantis šie debesys traukiasi ir yra pasiekiama tokia būsena, kada besiformuojančios žvaigždės centre susidaro didelis slėgis bei aukšta temperatūra. Pasiekus minėtas

Klasifikacija


Dažniausiai naudojama MK (arba Jorko) spektrinė klasifikacija, įvesta apie 1943-uosius metus. Žvaigždės klasifikuojamos nuo karščiausios iki vėsiausios ir žymimos raidėmis O, B, A, F, G, K, M, kur O klasės žvaigždės karščiausios, o M – vėsiausios.
Kiekviena klasė dar suskaidyta į 10 poklasių, numeruojamų nuo 0 (karščiausi) iki 9 (šalčiausi).
Pavyzdžiui, Saulė klasifikuojama kaip G2V žvaigždė, kur G reiškia spektrinę klasę, 2 – poklasį, o V – šviesio klasė, rodo priklausomybę Pagrindinė seka žvaigždžių sekai HR diagrama.

Energijos šaltinis


Pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis – Branduolinė reakcija. Priklausomai nuo žvaigždės sandaros ir masės, vykstančios Branduolių sąlaja reakcijos skirstomos į Protonų ciklas (pp) ir CNO ciklas (anglies-azoto-deguonies) reakcijas, kurių metu vandenilis virsta Helis.
Protonų ciklo reakcijos vyksta Saulės tipo žvaigždėse ir mažesnėse.

Nuorodos


Sirijus
Ryškiausios žvaigždės
http://www.astro.lt/enciklopedija/z/zvaigzde.html Astronomijos enciklopedinis žodynas
http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=16&KL_KODAS=79 Kiek danguje žvaigždžių?
Kategorija:Žvaigždės
af:Ster
am:ኮኮብ
an:Estrela
ar:نجم
arc:ܟܘܟܒܐ
arz:نجمه
ast:Estrella
ay:Warawara
az:Ulduz
bat-smg:Žvaiždie
be:Зорка
be-x-old:Зорка
bg:Звезда
bjn:Bintang
bn:তারা
br:Steredenn
bs:Zvijezda
ca:Estrella
ce:Seda
chr:ᏃᏈᏏ
chy:Hotohke
ckb:ئەستێرە
cs:Hvězda
cu:Ꙃвѣꙁда
cv:Çăлтăр
cy:Seren
da:Stjerne
de:Stern
diq:Estare
el:Αστέρας
eml:Strèla
en:Star
eo:Stelo
es:Estrella
et:Täht (astronoomia)
eu:Izar
ext:Estrella
fa:ستاره
fi:Tähti
fiu-vro:Taivatäht
fo:Stjørnur
fr:Étoile
fur:Stele
ga:Réalta
gd:Reul
gl:Estrela (astronomía)
gn:Mbyja
gv:Rollage
he:כוכב
hi:तारा
hif:Tara
hr:Zvijezda
ht:Etwal
hu:Csillag
hy:Աստղ
ia:Stella
id:Bintang
ilo:Bituén
io:Stelo
is:Sólstjarna
it:Stella
iu:ᐅᓪᓗᕆᐊᖅ
ja:恒星
jbo:tarci
jv:Lintang
ka:ვარსკვლავი
kk:Жұлдыз
kn:ನಕ್ಷತ್ರ
ko:항성
krc:Джулдуз
ksh:Steern
ku:Stêr
la:Stella
lad:Estreya
lb:Stär
lez:Гъед
lmo:Stela
ln:Monzɔ́tɔ mwa mɔ̌tɔ
lv:Zvaigzne
mg:Kintana
mk:Ѕвезда
ml:നക്ഷത്രം
mn:Од
mr:तारा
mrj:Шӹдӹр
ms:Bintang
mwl:Streilha
my:ကြယ်
myv:Теште
mzn:اساره
na:Edetang
nah:Cītlalli
nds:Steern (Astronomie)
ne:तारा
nl:Ster (hemellichaam)
nn:Stjerne
no:Stjerne
nov:Stele
nrm:Êtaile
nv:Sǫʼ
oc:Estela
pam:Batuin
pl:Gwiazda
pnb:تارہ
pt:Estrela
qu:Quyllur
ro:Stea
ru:Звезда
rue:Звізда
sa:तारा
sah:Сулус
sc:Istedda
scn:Stidda
sco:Starn
sh:Zvijezda
si:තරු
simple:Star
sk:Hviezda
sl:Zvezda
sn:Nyenyedzi
so:Xidig
sq:Ylli
sr:Звезда
su:Béntang
sv:Stjärna
sw:Nyota
szl:Gwjozda
ta:விண்மீன்
te:నక్షత్రము (ఖగోళ)
tg:Ситора
th:ดาวฤกษ์
tl:Bituin
tr:Yıldız
tt:Йолдыз
uk:Зоря
ur:ستارہ
uz:Yulduz
vec:Stéła
vep:Tähtaz
vi:Sao
vls:Sterre (astronomie)
wa:Sitoele
war:Bitoon
xal:Одн
yi:שטערן
yo:Ìràwọ̀
zh:恒星
zh-classical:恒星
zh-min-nan:Chheⁿ
zh-yue:恆星

Sirijus


Sirijus (α CMa) – Ryškiausios žvaigždės naktinio dangaus žvaigždė, pagrindinė Didysis Šuo žvaigždynas žvaigždė. Ji gali būti matoma visose žemės gyvenamose vietovėse, Lietuva matoma žiemą. Sirijus yra viena iš artimiausių žvaigždžių.
Sirijus turi palydovę žvaigždę – Baltoji nykštukė (Sirijus B), kurios masė artima Saulės masei. Sistemos amžius apie 200 - 300 mln. metų. Iš pradžių tai buvo dvi melsvos žvaigždės, didesnė komponentė B absorbavo energiją ir medžiagą iš mažesnės ir maždaug prieš 120 milijonų metų Sirijus B (raudonoji milžinė) numetė išorinius sluoksnius ir tapo baltoji nykštukė.
Sirijus kartais vadinamas Šuns Žvaigžde (nes yra Didžiojo Šuns žvaigždyne). Senovės Graikijos istorija ir Senovės Egiptas diena, kai Sirijus paryčiais tapdavo matomas prieš Saulės patekėjimą (vasaros pradžia) - tada prasidėdavo „šuns dienos“ (nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio). Polineziečiai šis momentas buvo svarbus navigacijai Ramusis vandenynas.
Su Sirijumi susijusios kelios neišspręstos keistenybės:
senovės stebėtojai Sirijų apibūdindavo kaip raudoną žvaigždę, nors dabar ji yra melsvai balta. Galimybę, kad tai susiję su žvaigždžių evoliucija astronomai atmeta, nes keli tūkstančiai metų yra per trumpas laikotarpis.
yra prielaida, kad Afrika dogonai gentis žinojo apie nematomą Sirijaus žvaigždę palydovę dar prieš ją atrandant Europa.
Vaizdas:Sirius A and B Hubble photo.jpg A (centre) ir jo palydovas baltoji nykštukė Sirijus B (taškas apačioje, kairėje). Fotografavo Hablo kosminis teleskopas.]]

Mitologija


Sirijus nuo seniausių laikų buvo svarbus įvairių tautų kultūroje. Sirijus buvo garbinamas Nilas slėnyje (moteriškas žvaigždės vardas buvo ''Sothis'') gerokai prieš įkuriant Roma. Daugelis senovės Egiptas šventykla pastatytos taip, kad žvaigždės šviesa pasiektų vidinius altorius. Žvaigždės buvo laikomos dievo Ra vaikais.

Kita


Sirijaus planeta naudojama kaip vienas pagrindinių Kompiuteriniai žaidimai istorijos objektų linksmoje Kompiuteriniai žaidimai, pavadinimu Serious Sam.
Kategorija:Žvaigždės
ar:الشعرى اليمانية
ast:Sirius
be:Сірыус
bg:Сириус
bn:লুব্ধক
ca:Sírius
ckb:گەلاوێژ (ئەستێرە)
cs:Sirius
cy:Sirius
da:Sirius (stjerne)
de:Sirius
el:Σείριος
en:Sirius
eo:Siriuso
es:Sirio
et:Siirius
eu:Sirius
fa:شباهنگ (ستاره)
fi:Sirius
fr:Sirius
ga:Sirius
gl:Alfa Canis Majoris
he:סיריוס
hi:व्याध तारा
hr:Sirius
hu:Szíriusz
id:Sirius
it:Sirio
ja:シリウス
ka:სირიუსი
kk:Сүмбіле
ko:시리우스
ku:Qurix
kv:Сириус
la:Sirius
lb:Sirius (Stär)
li:Sirius (staar)
lv:Sīriuss
mk:Сириус
ml:സിറിയസ്
mr:व्याध (तारा)
nds:Sirius
ne:व्याध तारा
nl:Sirius (ster)
no:Sirius
pl:Syriusz
pt:Sirius
qu:Chuqichinchay warani
ro:Sirius
ru:Сириус
scn:Siriu
sh:Sirius
simple:Sirius
sk:Sírius
sl:Sirij
sr:Сиријус
sv:Sirius
th:ดาวซิริอุส
tr:Sirius
tt:Сириус
uk:Сіріус
vi:Sao Thiên Lang
zh:天狼星

Religija

Vaizdas:ReligionSymbol.svg
Vaizdas:Europe religions 1560.jpg
Religija – savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologija etika pažiūrų ir su jomis susijusių ritualas sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, Pomirtinis gyvenimas, antgamtinės jėgos ir antgamtinė būtybė bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, vad. šventasis, šventųjų vietų, šventųjų relikvija ir fetišizmas garbinimas. Paties pavadinimo ''religija'' kilmė siejama su lotynų kalba, tačiau dėl tikslios etimologijos ginčijamasi ne vieną šimtmetį, pateikiamos bent penkios versijos.

Religijos esmė


Daugumos religijų išpažinėjai periodiškai Malda, švenčia su savuoju tikėjimu susijusias religinė šventė, skaito arba studijuoja šventuosius raštus, teikia dvasinę, psichologinę bei kitokią pagalbą savosios konfesija grupės nariams. Visa ši tikinčiųjų veikla, arba religinė praktika pačių tikinčiųjų paprastai laikoma tiek pat reikšminga kaip ir savosios religijos dogmatas išpažinimas tarp kitatikių ar pasaulietinėje aplinkoje.
Beveik visoms religijoms būdingi trys skiriamieji bruožai:
tikėjimas antgamtinėmis būtybėmis,
amžinojo gyvenimo viltis,
tikėjimas pasaulio pabaiga.
Dalis žmonių (apie 1 mlrd.) mano, kad visos religijos yra iš esmės neempirinės, dogma pažiūrų sistemos, ir todėl ateizmas. Esą bet kuri grynai racionali pažiūrų sistema būtų greičiau mokslas nei religija, o visiškai nedogmatiška religija yra iš principo neįmanomas dalykas.
Mokslo pasaulyje religija dažniausiai suprantama kaip senovės žmonių bandymų paaiškinti žmogus, Visata ir įvairių gamtos fenomenų kilmę bei prasmę pasekmė. Dalis mokslininkų (įvairių „sociologinių mokyklų“ atstovai) mano, kad kiekviena konkreti religija atsiranda kaip savotiškas istoriškai susiformavusios etinė norma sistemos papildinys, skirtas bendruomenės gerovei ir stabilumui užtikrinti: neva konkrečios bendruomenės nariams iš kartos į kartą laikantis tam tikrų tradicinių etinių normų, kurios yra naudingesnės visai bendruomenei, nei pavieniams jos nariams, ilgainiui kaip šių tradicinių normų išsaugojimo laidas neišvengiamai susiformuoja religinis tikėjimas.

Istorinės religijos


Dauguma mokslui žinomų išnykusių religijų (kaip ir dauguma dabar gyvuojančių) buvo politeizmas arba henoteizmas, t. y. tokios, kurių išpažinėjai garbino daugiau nei vieną dievybė. XIX–XX a. religijotyra šių religijų atsiradimą dažniausiai aiškino remdamiesi vad. soliaristinė teorija, anot kurios visos svarbiausios politeistinių religijų dievybės yra palaipsninės gamtos objektų bei reiškinių personifikacijos „produktai“.
Savita religija buvo itin svarbus kiekvienos senovės Civilizacija komponentas. Vakarų šalyse iš jau išnykusių senovės religijų geriausiai pažįstamos:
senovės egiptiečių religija,
senovės graikų religija,
romėnų religija.

Dabartinės religijos


Daugiausia išpažinėjų turinčios religijos:
Kiekviena iš šių religijų turi daugiau ar mažiau atmainų, arba vad. šakų; bene daugiausia tokių atmainų turi krikščionybė.<br />
Šešios iš daugiausiai pasekėjų turinčių religijų yra monoteizmas, sintoizmas ir dauguma Induizmas šakų – Politeizmas.
Iš viso pasaulyje egzistuoja per 5 tūkst. religijų.

Lietuvoje


Lietuva religinių organizacijų veiklą nustato Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas , jame nustatoma, kad religija yra atskirta nuo valstybės, kartu pripažįstama kiekvieno žmogaus tikėjimo bei religinių apeigų laisvė. Religinės bendrijos, Lietuvoje pripažintos tradicinėmis:
Katalikybė
Liuteronai
Evangelikai reformatai
Baptistai
Metodistai
Rusijos stačiatikių bažnyčia
Sentikiai
Sunitai
Judaizmas
Karaimų judaizmas
Graikų apeigų katalikai
Kitos religinės bendruomenės ir tikėjimai irgi gali būti pripažinti įstatymo numatyta tvarka, tačiau nuo 1995-ųjų metų naujų tikėjimų į tradicinių sąrašą įtraukta nebuvo. Be tradicinių religijų, Lietuvoje veikia ir įvairūs Naujieji religiniai judėjimai bei Sekta.
Seimas 2001 m. liepos 12 d.nutarimu Nr. IX-464 suteikė valstybės pripažinimą Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai. Sąjunga veikia Lietuvoje nuo XX a. pradžios. Pripažinimas reiškia, kad pripažinta valstybės religinės bendrija yra valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinis paveldas dalis, kuri yra valstybės palaikoma.
Nebūtinai tai reiškia materialinį palaikymą, kuris dažniausiai siejamas su konkrečios religinės bendrijos naudojamų kultūrinių vertybių (pastatų, paveikslų, liturginių drabužių ir pan.) palaikymu skiriant Lietuvos valstybės biudžetas lėšas.
Šiuo metu Seime užregistruoti du projektai suteikti tokį pripažinimą Jungtinei Metodistų Bažnyčiai Lietuvoje ir Krikščionių sekmininkų bažnyčių sąjungai Lietuvoje.

Šaltiniai


Kategorija:Religija
ab:Адин
ace:Agama
af:Religie
als:Religion
am:ሃይማኖት
an:Relichión
ar:دين
arc:ܬܘܕܝܬܐ
arz:دين
as:ধৰ্ম
ast:Relixón
ay:Yupaychäwi
az:Din
bar:Religion
bat-smg:Viera
be:Рэлігія
be-x-old:Рэлігія
bg:Религия
bjn:Agama
bm:Diinɛ
bn:ধর্ম
bo:ཆོས་ལུགས།
br:Relijion
bs:Religija
ca:Religió
ceb:Tinuohan
ckb:ئایین
co:Riligioni
cs:Náboženství
csb:Religijô
cv:Тĕн
cy:Crefydd
da:Religion
de:Religion
diq:Din
el:Θρησκεία
en:Religion
eo:Religio
es:Religión
et:Religioon
eu:Erlijio
ext:Religión
fa:دین
fi:Uskonto
fiu-vro:Usk
fo:Átrúnaður
fr:Religion
frr:Religioon
fur:Religjon
fy:Religy
ga:Creideamh
gag:Din
gan:宗教
gl:Relixión
gn:Tupãrape
gv:Craueeaght
ha:Addini
hak:Chûng-kau
he:דת
hi:धर्म
hif:Dharam
hr:Religija
ht:Relijyon
hu:Vallás
hy:Կրոն
ia:Religion
id:Agama
ie:Religion
ilo:Relihion
io:Religio
is:Trúarbrögð
it:Religione
ja:宗教
jbo:lijda
jv:Agama
ka:რელიგია
kab:Ajjed
kg:Lukwikilu
kk:Дін
kl:Upperisarsiorneq
km:សាសនា
ko:종교
ku:Ol
kw:Kryjyans
ky:Дин
la:Religio
lad:Relijion
lb:Relioun
lbe:Дин
li:Religie
lij:Religion
lo:ສາດສະໜາ
lv:Reliģija
map-bms:Agama
mhr:Юмынйӱла
mk:Религија
ml:മതം
mn:Шашин
mr:धर्म
ms:Agama
mt:Reliġjon
mwl:Religion
my:ဘာသာတရား
mzn:دین
nah:Teōmatiliztli
nap:Religgione
nds:Religion
nds-nl:Geleuf
ne:धर्म
nl:Religie
nn:Religion
no:Religion
nov:Religione
nrm:Èrligion
nso:Bodumedi
oc:Religions
or:ଧର୍ମ
os:Дин
pa:ਧਰਮ
pap:Religion
pi:धम्म
pih:Rilijin
pl:Religia
pms:Religion
pnb:مت
ps:مذهب
pt:Religião
qu:Iñiy
rm:Religiun
ro:Religie
ru:Религия
rue:Реліґія
sa:धर्मशास्त्रप्रविभागः
sah:Итэҕэл
sc:Religione
scn:Riliggiuni
sco:Releegion
sh:Religija
si:ආගම
simple:Religion
sk:Náboženstvo
sl:Religija
sn:Chinamato
so:Diin
sq:Feja
sr:Религија
ss:Lukholo
stq:Religion
sv:Religion
sw:Dini
szl:Religijo
ta:சமயம்
te:మతము
tg:Дин
th:ศาสนา
tk:Din
tl:Pananampalataya
tpi:Lotu
tr:Din
tt:Дин
uk:Релігія
ur:مذہب
uz:Din
vec:Rełijon
vep:Religii
vi:Tôn giáo
vo:Rel
wa:Rilidjons
war:Relihiyón
yi:רעליגיע
yo:Ẹ̀sìn
zea:Religie
zh:宗教
zh-classical:宗教
zh-min-nan:Chong-kàu
zh-yue:宗教

MediaWiki:Category

kategorija

MediaWiki:Category header

Kategorijos „$1“ straipsniai

MediaWiki:Subcategories

Subkategorijos

MediaWiki:Mainpage

Pagrindinis puslapis

MediaWiki:Aboutwikipedia

Apie Wikipediją

MediaWiki:Help

Pagalba

MediaWiki:Wikititlesuffix

Vikipedija

MediaWiki:Bugreports

Pranešti apie klaidą

MediaWiki:Sitesupport

Parama

MediaWiki:Faq

DUK

MediaWiki:Faqpage

Help:DUK