Kompiuteris

Vaizdas:HPLaptopzv6000series.jpg kompiuteris]]
Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinė įranga, kuri gali atlikti daug operacijų.
Plačiau skaitykite apie Kompiuterio samprata.
Vaizdas:Computercase aluminium.jpg
Vaizdas:BabbageDifferenceEngine.jpg
Vaizdas:Eniac.jpg]]
Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami į penkias klases:
Superkompiuteris
universalieji kompiuteriai
mini kompiuteriai
Darbo stotis
Mikrokompiuteris
Namų kompiuteris
Asmeninis kompiuteris
Serveris
delniniai įrenginiai:
Delninis kompiuteris
Sumanusis telefonas

Istorija


Pirmieji skaičiavimo įrenginiai (Abakas) buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų erą. Yra žinoma, kad mechaninius įrenginius, skirtus navigaciniams skaičiavimams, bandė kurti senovės graikai. Šiuolaikinių kompiuterių istorija gali būti pradedama nuo 1502 m. Vokietija laikrodininko Peterio Henleino sukurto laikrodis, veikusio kaip 12 skilčių sumatorius. Pirmas matematiniams skaičiavimams skirtas įrenginys buvo 1617 m. William’o Oughtred’o sukurta logaritminė liniuotė (primityvus analoginis kompiuteris).
Skaitmeniniai (diskretiniai) skaičiavimo įrenginiai labiau tyrinėti pradedami nuo 1623 m. Wilhelmo Schickardo sukurto aritmetinio sumatoriaus. Tobulesnius sumatorius bandė sukurti daugelis renesanso mokslininkų, įskaitant Blezas Paskalis ir Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas.
Pirmuoju įtaisu, kurį galima laikyti kompiuteriu dabartine samprata, reikėtų laikyti ekscentriško anglų matematiko ir išradėjo Čarlzas Babidžas pasiūlymą (1822 m.) sukurti Skirtumų skaičiavimo mašina. Ji iš kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotos matematikos taisykles. 1834–1840 m. Č. Babidžas sukuria ir universalią programuojamą Analitinė mašina, kuri liko neįgyvendinta. Su šia mašina siejama ir programavimo istorijos pradžia – lordo Byrono duktė, grafienė Ada Lovelace paskelbia kelis veikalus apie šio kompiuterio programavimą.
Pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietija (1936–1941 m. Konradas Cūzė sukurti kompiuteriai Z1, Z2 ir Z3) bei JAV (1939–1941 m. Džono Atanasoff’o elektroniniai sumatoriai). Pirmas universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o dešimtainis) buvo ENIAC (1946 m., JAV)

Kompiuterio samprata

Kompiuteris kaip skaičiavimo priemonė (prietaisas)


Žodis kompiuteris () kilęs iš žodžio ''skaičiuoti''. XVIII–XIX a. matematines lenteles (logaritmų ir trigonometrinių funkcijų) sudarinėjo ištisos matematikų komandos naudodamos primityvias priemones. Kadangi tie žmonės atlikdavo skaičiavimus, juos vadino kompiuteriais. Šiuo terminu įvardijama pareigybė vis dar egzistavo ir XX a. penktajame dešimtmetyje.
Šiuolaikiniai kompiuteriai naudojami ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimo pagrindas – matematiniai skaičiavimai, kurie atliekami ir žiūrint filmą ar klausant muzikos.

Kompiuteris kaip programuojamas prietaisas


Šiais laikais kompiuteris dažniausiai suprantamas kaip programuojamas prietaisas. Pirmasis mechaninis programuojamas prietaisas pasirodė dar 1801 m.. Tai buvo Džozefas-Mari Žakaras (Joseph-Marie Jacquard) sukurtos audimo staklės, kurios buvo valdomos perfokorta. 1834 m. Č. Babidžas aprašė analitinę mašiną. Joje programų ir duomenų įvedimui taip pat turėjo būti naudojamos perfokortos. O Babidžo suprojektuota Skirtumų skaičiavimo mašina įrodo, jog jau tuo metu buvo reali galimybė sukurti pirmąjį įtaisą, tenkinantį reikalavimus Tiuringo mašinai.

Kompiuteris kaip programuojamas elektroninis prietaisas


Kompiuteris paprastai įsivaizduojamas kaip programuojamas elektroninis prietaisas. Tokie kompiuteriai buvo pradėti projektuoti XX amžius amžiaus pirmoje pusėje. Pirmieji elektriniai kompiuteriai buvo analoginiai (ne skaitmeniniai) kompiuteriai. Vienas iš pavyzdžių yra vandens integratorius (pagamintas 1936 m.). 1938 m. Konradas Cūzė sukonstravo savo pirmuosius Z serijos kalkuliatorius, kurie turėjo atmintį ir riboto programavimo galimybę. Kalbos kad kompiuteris skleidžia radiaciją yra visiška tiesa. Tai rašoma net informatikos vadovėliuose.

Kompiuteris kaip prietaisas atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą


Alanas Tiuringas darbai turėjo didelę įtaką kompiuterių vystymuisi. 1936 m. jo paskelbtame straipsnyje aprašoma tai kas dabar vadinama Tiuringo mašina – grynai teorinis prietaisas išrastas formalizuojant algoritmo vykdymo terminą.
Šiuolaikiniai kompiuteriai yra atitinkantys Tiuringo mašiną (''Turing – complete''). Iš esmės tas atitikimas yra riba, skirianti bendrosios – paskirties kompiuterius nuo specialiosios – paskirties (skirtų spręsti tik specifinius uždavinius, kokie buvo ankstesni prietaisai) mašinų. Būtent dėl šios priežasties daug kas atitikimą Tiuringo mašinai laiko kriterijumi beieškant pirmojo arba seniausio kompiuterio. Ir pirmasis išskirtinesnis, atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą, yra 1945 m. Dž. Ekerto ir Dž. Moučlio sukurtas elektroninis kompiuteris ENIAC (''Electronic Numerical Integrator and Computer''). Kiek anksčiau 1944 m. JAV H. Aikeno pagaminta elektromechaninė skaičiavimo mašina 'Mark-1' neatitinka Tiuringo mašinos. Visgi, nepaisant to, kad ENIAC yra pirmasis kompiuteris, suprojektuotas ir naudotas kaip Tiuringo mašina, pirmojo kompiuterio klausimas pagal šį kriterijų išlieka diskutuotinas: Babidžo mechaninės analitinės mašinos projektas buvo pirmasis atitinkantis Tiuringo mašinos kriterijus, o Cūzės Z3 modelis buvo pirmasis veikiantis prietaisas, tenkinantis reikalavimus Tiuringo mašinai (tai įrodyta tik 1998 m., jau po Cūzės mirties).

Nuorodos


http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=6&KL_KODAS=4 Koks pats seniausias kompiuteris? – išsamus straipsnis ir diskusija apie tai – kas gali būti laikoma seniausiu kompiuteriu
http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=6&KL_KODAS=13 Kas yra kompiuteris? – straipsnis apie kompiuterius (nėra tikslios klasifikacijos, bet gali būti naudinga)
http://www.tdd.lt/~tract/new_site/kompiuteriu_istorija.html Kompiuterių istorija – chronologinis įvykių sąrašas
Kategorija:Skaičiavimo mašinos
Kategorija:Techninė įranga
ace:Komputer
af:Rekenaar
als:Computer
am:ኮምፒዩተር
an:Ordinador
ang:Spearctelle
ar:حاسوب
arc:ܚܫܘܒܐ (ܡܐܟܢܐ)
arz:كومبيوتر
as:কম্পিউটাৰ
ast:Computadora
az:Kompyuter
ba:Компьютер
bar:Rechna
bat-smg:Kuompioteris
be:Камп'ютар
be-x-old:Кампутар
bg:Компютър
bn:কম্পিউটার
bo:གློག་ཀླད།
bpy:কম্পিউটার
br:Urzhiataer
bs:Računar
bug:Komputer
ca:Ordinador
ce:ГIулкхдириг
ceb:Kompiyuter
chy:Tséohketoetanóto
crh:Kompyuter
cs:Počítač
cu:Съмѣтатєл҄ь
cv:Компьютер
cy:Cyfrifiadur
da:Computer
de:Computer
diq:Komputer
el:Ηλεκτρονικός υπολογιστής
eml:Zarvlån
en:Computer
eo:Komputilo
es:Computadora
et:Arvuti
eu:Ordenagailu
fa:رایانه
fi:Tietokone
fiu-vro:Puutri
fo:Teldur
fr:Ordinateur
fur:Ordenadôr
fy:Kompjûter
ga:Ríomhaire
gan:電腦
gd:Coimpiutair
gl:Ordenador
got:𐍅𐌹𐍄𐌹𐍂𐌰𐌷𐌽𐌾𐌰𐌽𐌳𐍃/Witirahnjands
gu:કમ્પ્યૂટર
gv:Co-earrooder
ha:Na'ura
hak:Thien-nó
he:מחשב
hi:अभिकलित्र
hif:Computer
hr:Računalo
ht:Òdinatè
hu:Számítógép
hy:Համակարգիչ
ia:Ordinator
id:Komputer
ig:Orunotu
ilo:Kompiuter
io:Ordinatro
is:Tölva
it:Computer
iu:ᖃᕋᓴᐅᔭᖅ
ja:コンピュータ
jbo:skami
jv:Komputer
ka:კომპიუტერი
kg:Ludinatelo
kk:Компьютер
km:កុំព្យូទ័រ
kn:ಗಣಕಯಂತ್ರ
ko:컴퓨터
krc:Компьютер
ks:کَمپیوٗٹَر
ku:Komputer
kw:Comptyor
ky:Компютер (ЭЭМ)
la:Computatrum
lad:Contador
lb:Computer
li:Computer
lmo:Cumpiüter
ln:Esálela
lo:ຄອມພິວເຕີ
lv:Dators
mg:Mpikajy
mhr:Компьютер
mk:Сметач
ml:കമ്പ്യൂട്ടർ
mn:Компьютер
mr:संगणक विज्ञान
ms:Komputer
mt:Kompjuter
mwl:Cumputador
my:ကွန်ပျူတာ
myv:Арси машинась
mzn:رایانه
nah:Chīuhpōhualhuaztli
nap:Computer
nds:Reekner
nds-nl:Komputer
ne:कम्प्युटर
new:कम्प्युटर
nl:Computer
nn:Datamaskin
no:Datamaskin
nv:Béésh bee akʼeʼelchíhí tʼáá bí nitsékeesígíí
oc:Ordinator
or:କମ୍ପ୍ୟୁଟର
pa:ਕੰਪਿਊਟਰ
pam:Computer
pl:Komputer
pnb:کمپیوٹر
pnt:Ηλεκτρονικόν υπολογιστής
ps:سولګر
pt:Computador
qu:Antañiqiq
ro:Calculator
ru:Компьютер
rue:Компютер
sa:सङ्गणकम्
sah:Көмпүүтэр
sc:Elaboradore
scn:Computer
sco:Computer
sh:Kompjuter
si:පරිගණකය
simple:Computer
sk:Počítač
sl:Računalnik
so:Kumbuyuutar
sq:Kompjuteri
sr:Рачунар
stq:Computer
sv:Dator
sw:Tarakilishi
szl:Kůmputer
ta:கணினி
te:కంప్యూటర్
tg:Компутар
th:คอมพิวเตอร์
tk:Kompýuter
tl:Kompyuter
tr:Bilgisayar
tt:Санак
uk:Комп'ютер
ur:شمارِندہ
uz:Kompyuter
vec:Computer
vi:Máy tính
vls:Computer
wa:Copiutrece
war:Kompyuter
wo:Nosukaay
wuu:计算机
xh:Ikhompyutha
xmf:კომპიუტერი
yi:קאמפיוטער
yo:Kọ̀mpútà
za:Dennauj
zh:電子計算機
zh-classical:電腦
zh-min-nan:Tiān-náu
zh-yue:電腦

Ksenobiotikas

Ksenobiotikas ( 'svetimas' + ''bios'' 'gyvybė')) yra biologinei sistemai svetima medžiaga.
Siaurąja (biomedicinine) prasme šios medžiagos yra farmakologija, endokrinologiškai ar toksikologiškai aktyvios medžiagos, kurios paprastai nėra gaminamos arba randamos šios rūšies organizme, todėl jam yra svetimos. Apibrėžimas apima taip pat medžiagų kiekius, kurie randami žymiai didesniais kiekiais negu įprasta.
Pavyzdžiui, narkotikai ir antibiotikai yra žmonių ksenobiotikai, nes žmogaus organizmas pats jų negamina ir normaliai maitinantis jų kūne nebūna.
Tačiau dažniausiai terminas ''ksenobiotikai'' vartojamas plačiąja prasme ir reiškia visas žmogaus sintezuotas, anksčiau gamtoje neegzistavusias medžiagas. Paprastai jos kelia tarša pavojų, nes įprasti mikroorganizmai negali užtikrinti jų biologinis skaidymas. Pvz., ksenobiotikams priklauso tokie pavojingi teršalai kaip dioksinai, bifenilai, polivinilchloridas, pesticidas, medienos konservantas, įvairūs tirpiklis ir sintetinis pluoštas. Per metus sintezuojama tūkstančiai chemiškai naujų ksenobiotikų, o išsamiau ištiriama tik nedidelė jų dalis. Chemikalų keliamas darbo sauga, ekologinės saugos ir kontrolės problemas bandoma spręsti Medžiagos saugos duomenų lapas pagalba.
Kategorija:Medžiagos
Kategorija:Aplinkotyra
Kategorija:Cheminė sauga
ar:غريب حيوي
be:Ксенабіётыкі
bs:Ksenobiotik
ca:Xenobiòtic
cs:Xenobiotikum
de:Xenobiotikum
en:Xenobiotic
es:Xenobiótico
fr:Xénobiotique
it:Xenobiotico
kk:Ксенобиотиктер
mk:Ксенобиотик
nl:Xenobioticum
pl:Ksenobiotyk
pt:Xenobiótico
ro:Xenobiotic
ru:Ксенобиотик
sl:Ksenobiotik
sr:Ксенобиотик
sv:Xenobiotika
uk:Ксенобіотики

Lietuva


Lietuvos Respublika (''LR''; Lietuva) – valstybė Europa, Baltijos jūra pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių marios – 18 km, jūra – 22 km).
Baltijos jūra pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir ES siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedija ekonominę zoną.
XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusija ir Ukraina teritorija, dalis Lenkija ir Rusija. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija, suformuodama naują valstybę – Abiejų Tautų Respublika, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys 1795 m. galutinai Abiejų Tautų Respublikos padalijimai jos teritoriją. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., Antrasis Pasaulinis karas pradžioje, buvo okupuota TSRS ir vėliau Trečiasis Reichas. Vokietijai karą pralaimint, Lietuvą antrą kartą okupavo TSRS. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetas.

Istorija

Priešistorė


Vaizdas:Kernave piliakalniai.JPGs piliakalniai.]]
Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė prieš 11-13 tūkstančių metų. Pagal Lietuvos priešistorės tyrinėtoją Marija Gimbutienė tai buvo iš Jutlandija pusiasalio ir dabartinės Lenkija teritorijos atėję medžiotojai bei žvejai, kurie kartu atsinešė ir dvi vėlyvojo paleolito kultūras. Pirmieji gyventojai buvo klajokliais ir nuolatinių gyvenviečių nekūrė.

Ankstyvoji istorija ir Lietuvos valstybės atsiradimas


Vaizdas:Lietuvos vardas. The first name of Lithuania in writing 1009.jpg ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minimas Lietuvos vardas)|200px]]
Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo Brunonas Kverfurtietis žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 metų vasario 14 arba kovo 9 dieną. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X amžius, o baigėsi XII amžius II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII amžius II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuva (baltų žemė) ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė


Vaizdas:LietuvosIstorija.png
XIII amžius-XIV amžius a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV amžius pab. apėmusią visą pietvakarinę Rytų Europa dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkija karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia Katalikybė Europos šalimi. XIV amžius Lietuvos valstybė žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Mongolų-totorių bei kryžiuočių antpuolių akivaizdoje prie Lietuvos, kurioje iškilo Vytenis, ieškodami išsigelbėjimo jungėsi Baltarusijos kunigaikščiai, mainais gavę autonomiją. Lietuvą labiausiai sustiprino Gediminaičių dinastija XIV amžius-XV amžius a. Kunigaikštis Gediminas gana žymiai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras). Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis Kęstutis.
Lietuva į rytus plėtesi nuo pat valstybės susikūrimo. Tam palankias sąlygas sudarė tai, kad buvusi Kijevo Rusios teritorija buvo nusilpninta mongolų ir dalis susiskaldžiusi. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės Baltarusija teritorija, dalis dabartinės Ukraina ir Vakarų Rusijos. Algirdo ir Vytautas valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net Juodoji jūra.

Abiejų Tautų Respublika


Liublino unija (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vad. Abiejų Tautų Respublika, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimas (ATR).
Vaizdas:Potega Rzeczypospolitej u zenitu Zlota wolnosc Elekcja 1573.JPG
Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Labai sustiprėjo bajorų įtaka valstybei. Praktiškai jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Deja, pats Seimas dirbo labai neefektyviai – Seimuose buvo ilgai ginčijamasi ir triukšmaujama neesminiais klausimais, o vieningos nuomonės svarbiais valstybei klausimais paprastai nebūdavo prieinama. Nuo 1717 m. Nebylusis Seimas Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon.
XVII amžius a. pabaigoje – XVIII amžius pradžioje Lietuvos – Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. XVIII a. pradžioje vykęs Šiaurės karas parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nukentėjo ir Lietuvos miestai – Vilnius keletą kartų buvo užimtas ir nusiaubtas rusų ir švedų.

Rusijos imperija


Vaizdas:Lithuania-1867-1914.svg
Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dab. Lietuvos dalį aneksavo Rusija.
Praradusios nepriklausomybę Lietuvos istoriją XIX amžius pradžioje sąlygojo carinės Rusijos ir imperiniais užmojais garsėjusios Prancūzijos politika.
1807 m. Napoleonas Bonapartas iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė Varšuvos Kunigaikštystę, kuri gyvavo iki 1815 m., kada atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas kongresine karalyste, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas Vienos kongresas nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi, nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje. Tačiau išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusifikacinė politika buvo silpnesnė.
Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti rusifikacija.
XIX amžius a. vyko net du plačius visuomenės sluoksnius apėmę sukilimai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir unijos su Lenkija atgaivinimo, kurie buvo nukreipti ir prieš ekonominę priespaudą: 1831 sukilimas, kuriame esminis vaidmuo teko bajorijai ir 1863 sukilimas sukilimas, palaikytas valstietijos. Abu sukilimai buvo numalšinti.<br /> Jau XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y., civilizacijos lygį pasiekusi, kultūra.
Po 1863 sukilimas įvestas spaudos draudimas – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti kirilica. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei Mažoji Lietuva spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo Motiejus Valančius bei Jurgis Bielinis pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo knygnešystė, vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo stačiatikybė bažnyčios protegavimas.

Pirmasis Pasaulinis karas


Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1971-018-03, Litauen, Besetzung von Schaulen.jpg
Prasidėjus Pirmasis pasaulinis karas, iki 1915 m. pabaigos, Vokietijos imperija užėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją bei Kuršas. 1915 m. patyrusi pralaimėjimą Rusijos imperija kariuomenė pradėjo trauktis iš Lietuvos. Pradėta evakuacija į Rusijos imperijos gilumą. Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų patys pasitraukė drauge su kariuomene arba buvo jos prievarta išvaryti. Pabėgėliai lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia Voroneže, Tambove, Jaroslavlyje, Petrograde, Maskvoje.
1917 m., Lietuvos Taryba prašė Vokietijos imperija, kad ji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. 1917 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašytas nepriklausomybės paskelbimo aktas, kuriame buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga, bet ji kėlė gyventojų pasipiktinimą.

Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m.


Vaizdas:Signatarai.Signatories of Lithuania.jpg
1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją (žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas.
1920 m. spalio 9 – spalio 10 d., grubiai pamindami tarptautinę teisę bei ką tik pasirašytą Suvalkų sutartis su Lenkija, Vilnių ir Vilniaus kraštas užėmė Liucijus Želigovskis vadovaujami kariniai daliniai, kurie, nors slapta gaudami instrukcijas iš J. Pilsudskio, oficialiai skelbėsi Vilniaus krašto lenkų „sukilėliais“, ir paskelbė Vidurinė Lietuva valstybę, kuri vėliau prisijungė prie Lenkijos. Laikinoji sostinė, persikėlus vyriausybei, tapo Kaunas.
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva priimta į Tautų Sąjunga, 1922 m. liepa mėn. JAV pripažino Lietuvą ''de jure''. 1922 m. rugpjūtį priimta pirmoji nuolatinė konstitucija. 1926 m. įvyko valstybės perversmas – krikščionių demokratų remiami perversmininkai nuvertė teisėtai išrinktą valdžią. Po perversmo valstybė nustojo būti demokratinė. Prezidentu tapo Antanas Smetona. Stiprėjo autoritarinis režimas. 1938 m. kovą Lenkija paskelbė ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Antrasis Pasaulinis karas


Vaizdas:Reichskommissariat Ostland Administrative.png]]
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., Trečiasis Reichas užpuolus Lietuvos kaimynę Lenkija. Lietuva paskelbė neutralitetą, nors Trečiasis Reichas siūlė Lietuvai atsiimti iš Lenkijos Vilniaus kraštas. Ribentropui atskridus į Maskvą, 1939 m. rugsėjo mėn. 28 d., TSRS ir Trečiasis Reichas pasirašė naują susitarimą, kuriuo Lietuva, mainais už Lenkijos teritorijos dalį, buvo perleista sovietams. 1940 m. birželį Lietuvos istorija (1918–1940) okupavo ir netrukus aneksavo TSRS.
1941 m. birželio 22 d. Adolfas Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje LAF ir kitų patriotinių organizacijų narių pastangomis suorganizuotas sukilimas, suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė. 1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlandas kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos.

Tarybų Sąjunga


Vaizdas:Lithuanian SSR 1940.jpg
1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą. Prasidėjo Lietuvos masinės gyventojų deportacijos į Sibirą, kurios buvo vykdomos iki Stalinas (1953 m.) mirties.
Šiuo laikotarpiu uždrausti tautiškumo simboliai – tautinė vėliava bei Tautiška Giesmė ir kiti, už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami.
Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į TSRS ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.
Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėję sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. 1972 m. po Romas Kalanta susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai Kaunas.
1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (''glasnost'') politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės.

Nepriklausomybės atkūrimas ir dabartinė Lietuva


Vaizdas:Lithuania, March 11 parade.jpg]]
1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas. Lietuva tapo pirmoji tarybinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 dieną. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į JTO.
1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmuoju Prezidentas po Lietuvos Respublika nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimai metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra visateisė Europos Sąjunga narė.

Politinė sistema


Vaizdas:Vilnius Seimas.jpg
Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentas demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika.
Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimai penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministras pirmininkas (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministras, yra vyriausiasis Lietuvos ginkluotosios pajėgos vadas, taip pat skiria visų teismas, įskaitant Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos Užsienio politika.
Įstatymas leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimas narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 % surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.
Vykdomoji valdžia: Vyriausybė, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrai vadovauja ministerijoms. Šiuo metu jų yra 14 :
Aplinkos ministerija;
Energetikos ministerija;
Finansų ministerija;
Krašto apsaugos ministerija;
Kultūros ministerija;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Susisiekimo ministerija;
Sveikatos apsaugos ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Teisingumo ministerija;
Ūkio ministerija;
Užsienio reikalų ministerija;
Vidaus reikalų ministerija;
Žemės ūkio ministerija.
Nariai į Savivaldybė tarybas renkami tiesiogiai, meras renka taryba. Užtikrinimui, kad Apskritis būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.
Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m. amžiaus. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų.

Administracinis suskirstymas


Vaizdas:Municipalities of Lithuania.png m.)]]
Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių. 1995–2010 m. buvo Lietuvos apskritys, tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas, o seniūnijos – į seniūnaitijas (nuo 2009 m.). Savivaldybės:
Akmenės rajono savivaldybė
Alytaus miesto savivaldybė
Alytaus rajono savivaldybė
Anykščių rajono savivaldybė
Birštono savivaldybė
Biržų rajono savivaldybė
Druskininkų savivaldybė
Elektrėnų savivaldybė
Ignalinos rajono savivaldybė
Jonavos rajono savivaldybė
Joniškio rajono savivaldybė
Jurbarko rajono savivaldybė
Kaišiadorių rajono savivaldybė
Kalvarijos savivaldybė
Kauno miesto savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė
Kazlų Rūdos savivaldybė
Kėdainių rajono savivaldybė
Kelmės rajono savivaldybė
Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėdos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybė
Kupiškio rajono savivaldybė
Lazdijų rajono savivaldybė
Marijampolės savivaldybė
Mažeikių rajono savivaldybė
Molėtų rajono savivaldybė
Neringos savivaldybė
Pagėgių savivaldybė
Pakruojo rajono savivaldybė
Palangos savivaldybė
Panevėžio miesto savivaldybė
Panevėžio rajono savivaldybė
Pasvalio rajono savivaldybė
Plungės rajono savivaldybė
Prienų rajono savivaldybė
Radviliškio rajono savivaldybė
Raseinių rajono savivaldybė
Rietavo savivaldybė
Rokiškio rajono savivaldybė
Skuodo rajono savivaldybė
Šakių rajono savivaldybė
Šalčininkų rajono savivaldybė
Šiaulių miesto savivaldybė
Šiaulių rajono savivaldybė
Šilalės rajono savivaldybė
Šilutės rajono savivaldybė
Širvintų rajono savivaldybė
Švenčionių rajono savivaldybė
Tauragės rajono savivaldybė
Telšių rajono savivaldybė
Trakų rajono savivaldybė
Ukmergės rajono savivaldybė
Utenos rajono savivaldybė
Varėnos rajono savivaldybė
Vilkaviškio rajono savivaldybė
Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus rajono savivaldybė
Visagino savivaldybė
Zarasų rajono savivaldybė
</div>

Geografija


Vaizdas:LithuaniaPhysicalMap-lt.png
Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lyguma vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinis klimatas į žemyninis klimatas klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškė ir Vosiūnai (Ignalina) kaimais (26° 51′ rytų ilgumos), į vakarus – ties Nida (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškiai kaimu (56° 27′ šiaurės platumos), į pietus – Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteika kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalis yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičas – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp Purnuškės (Riešė) kaimo ir Bernotų piliakalnis, yra Prancūzija nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos).
Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, JK (Anglija šiaurinė dalis), ryčiau – Baltarusija ir Rusija centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau – Rytų Lenkija, Ukraina vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.
Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už Olandija (41,5 tūkst. km²), Belgija (30,5 tūkst. km²), Danija (43,1 tūkst. km²), Šveicarija (41,2 tūkst. km²), Estija (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už Austrija (83,9 tūkst. km²), Čekija (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).
Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.
Laukai ir pievos užima 57 proc., miškas ir krūmas – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Klimatas


Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš Jūrinis klimatas pereinantis į Žemyninis klimatas. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17&nbsp;°C, o žiemą apie -5&nbsp;°C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20&nbsp;°C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30&nbsp;°C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20&nbsp;°C, o naktimis ir iki -30&nbsp;°C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka ruduo, žiemai ir pavasaris. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja Anticiklonas

Temperatūrų rekordai


Čia pateikiami Lietuvos temperatūrų rekordai

Kraštovaizdis


Lietuvos kraštovaizdžio tipai:
molingosios lygumos – 55,2 proc.
kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
upių slėniai – 3,6 proc.
pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Upės ir ežerai


Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos – Baltarusijoje. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypatingai šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma buvo nusausintos.
Ilgiausios Lietuvos upės:
Vaizdas:Nemunas005.JPG
# Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
# Neris (upė) – 510 km (234 km),
# Venta (upė) – 343 km (161 km),
# Šešupė – 298 km (209 km),
# Mūša – 284 km (133 km).
Didžiausi Lietuvos ežerai:
# Drūkšiai – 44,8 km²
# Dysnai – 24,0 km²
# Dusia – 23,3 km²
# Sartai – 13,4 km²
# Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas


Vaizdas:Lopaiciai. 2007-06-12.jpg
Reljefą sudaro:
Pajūrio žemuma,
Žemaičių aukštuma,
Ventos vidurio žemuma,
Sūduvos aukštuma,
Vidurio Lietuvos žemuma,
Dzūkų aukštuma,
Aukštaičių aukštuma,
Pietryčių lyguma,
dalis Švenčionių-Naročiaus aukštuma ir Ašmenos aukštuma aukštumų.

Kalvos


Aukščiausios Lietuvos kalvos absoliutūs aukščiai:
# Aukštasis kalnas – 293,8 m
# Juozapinės kalnas – 293,6 m
# Kruopynė – 293,4 m
# Nevaišių kalnas – 288,9 m
# Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai


Vaizdas:SviliaiForest2.JPG]]
Didžiausi Lietuvos miškai masyvai:
Dainavos giria (Druskininkai-Varėna miškai) – 1450 km²
Labanoro-Pabradės giria – 911 km²
Kazlų Rūdos miškai – 587 km²
Karšuvos giria (Smalininkai-Viešvilės miškai) – 427 km²
Rūdninkų giria – 375 km²
Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias Medis rūšis (procentais):
Šilas – 37,6
Paprastoji eglė – 24,0
Beržynas (miškas) – 19,5
baltalksnis – 5,6
juodalksnynai – 5,6
Paprastasis uosis – 2,7
drebulė – 2,6
ąžuolynas – 1,8
kiti medžiai – 0,6

Ekonomika


Vaizdas:Lt real gdp growth.svg
2005 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, lyginant su 2004 metais padidėjo 7,6 % ir siekė 6040 Euras. 2006 metais Lietuvos BVP išaugo 7,4 % ir sudarė 81,554 mlrd. litų.
2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje – BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 % ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4 711 Euras.
2005 m. gruodžio mėn. infliacija, lyginant su 2004 m. gruodžiu, sudarė 3,0 %. 2005 m. vidutinė metinė infliacija lyginant su 2004 m. sudarė 2,7 %.
Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. Euras ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 %. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1 234 Euras tiesioginių užsienio investicijų.
Pagrindinės šalys investuotojos – Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 % visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 %, iki 2,5 mlrd. Euras.
2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo:
15,2 %
15,0 %
11,4 %
8,4 %
7,8 %
Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė 3,8 mlrd. eurų. Užsienio skola sudarė 2,18 mlrd. eurų arba 57 % visos valstybės skolos. Užsienio skola 2003 m. sudarė 13,5 % BVP.
Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas ''A'', trumpalaikio – ''A-1''. Reitingų perspektyva teigiama.

Užimtumas


Statistikos departamento tyrimo duomenimis 2006 m. I ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,4 %. Aukščiausias nedarbo lygis antrąjį 2005 m. ketvirtį buvo Panevėžio apskritis – 11,6 %, Šiaulių – 9,7 %, Vilniaus – 9,4 %, žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės – 3,3 % ir Tauragės apskrityse – 6,5 %.

Užsienio prekyba


2009 metų sausio – lapkričio mėnesių eksportas sudarė 36 618,9 mln. Lt, importas – 41 212,9 mln. Lt.
2009 metų sausio – lapkričio mėnesiais daugiausiai eksportuota į:
! Vieta
! Valstybė
! Procentai
|-----
| 1
|
| 13,08 %
|-----
| 2
|
| 10,13 %
|-----
| 3
|
| 9,54 %
|-----
| 4
|
| 7,39 %
|-----
| 5
|
| 7,01 %
|-----
| 6
|
| 5,02 %
|-----
| 7
|
| 4,53 %
|-----
| 8
|
| 4,41 %
|-----
| 9
|
| 3,87 %
|-----
| 10
|
| 3,37 %
|-----
|}
2009 metų sausio – lapkričio mėnesiais daugiausiai importuota iš:
! Vieta
! Valstybė
! Procentai
|-----
| 1
|
| 30,73 %
|-----
| 2
|
| 11,10 %
|-----
| 3
|
| 9,97 %
|-----
| 4
|
| 6,29 %
|-----
| 5
|
| 4,03 %
|-----
| 6
|
| 3,81 %
|-----
| 7
|
| 2,98 %
|-----
| 8
|
| 2,69 %
|-----
| 9
|
| 2,59 %
|-----
| 10
|
| 2,47 %
|-----
|}

Infrastruktūra


Klaipėda yra vienintelis šalies uostas. Didžiausias oro uostas – Vilniaus oro uostas, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių.
Ignalinos atominė elektrinė pirmasis elektrinės reaktorius uždarytas 2004 m. kaip sąlyga įstojant į ES, paskutinysis reaktorius buvo uždarytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d., 23 valandą nakties. Ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę.

Gyventojai


Vaizdas:Population of Lithuania.PNG
Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279 % (2009 m.). Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena Miestas, bet šis procentas po truputį mažėja. Amžiaus mediana – 39,3 metų (moterų – 41,9 m.; vyrų – 36,8 m.). Vidutinė gyvenimo trukmė – 74,9 m. (moterų – 80,1 m.; vyrų – 69,98 m.). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės yra didžiausias Europos Sąjungoje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):
0-14 metų: 14,2 %
15-64 metų: 69,6 %
virš 65 metų: 16,2 %
2009 m. duomenimis Lietuvoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,89 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,53 vyro.
Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal savižudybė skaičių tūkstančiui gyventojų per metus. Tiesa, nuo 1995 m. savižudybių dažnumas šalyje lėtai mažėjo. 2005 m. Lietuvoje nusižudė 1084 vyrai ir 235 moterys. Europos sąjungoje Lietuva užima pirmą vietą ir pagal žmogžudystė dažnumą tūkstančiui gyventojų. 2006 m. Lietuvoje buvo nužudyti 277 žmonės.

Tautinė sudėtis


Vaizdas:Poles distribution in Lithuania, 2001 census.png
Tautinė Lietuvos gyventojai sudėtis ((pagal 2011 m. pradžia lyginant su 2009 m. Statistikos Departamento apskaičiavimais (''pirmi skaičiai iš 2011 m., antri iš 2009 m.'')):
lietuviai – 83,9 % (2 721,5 mln.) – ''84,0 % (2 815,7 mln.)''
lenkai – 6,6 % (212,8 tūkst.) – ''6,1 % (205,5 tūkst.)''
rusai – 5,4 % (174,9 tūkst.) – ''4,9 % (165,1 tūkst.)''
baltarusiai – 1,3 % (41,1 tūkst.) – ''1,1 % (36,1 tūkst.)''
ukrainiečiai – 0,6 % (21,1 tūkst.) – ''0,6 % (20,0 tūkst.)''
žydai – 0,1 % (3,4 tūkst.) – ''0,1 % (3,0 tūkst.)''
totoriai – 0,1 % (3,1 tūkst.) – ''0,1 % (2,5 tūkst.)''
vokiečiai – 0,1 % (3,0 tūkst.) – ''0,1 % (3,1 tūkst.)''
čigonai – 0,1 % (2,9 tūkst.) – ''0,1 % (2,3 tūkst.)''
latviai – 0,1 % (2,4 tūkst.) – ''0,1 % (2,2 tūkst.)''
tauta – ''0,2 % (8,0 tūkst.) - 0,2 % (7,6 tūkst.)''
nenurodė tautybės – 1,5 % (50,4 tūkst.) – ''2,6 % (86,8 tūkst.)''
1959 m. 8,5 % Lietuvos gyventojų buvo lenkai, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2009 m. buvo 6,1 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos.
Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių procentas: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2009 m. – 4,9 %. 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Šiuo metu šie procentai turėtų būti mažesni, nes nuo surašymo Lietuvos rusų skaičius žymiai sumažėjo.
Dėl emigracijos įvairiais istorijos laikotarpiais, didelė dalis lietuvių gyvena kitose pasaulio šalyse. Iš viso šiuo metu lietuviais save laikančių žmonių yra maždaug 4,2 milijonai (įskaitant ir lietuvių kalbos nemokančius asmenis), iš jų 2,7 milijonai gyvena Lietuvoje. Iš užsienio valstybių, daugiausia lietuvių yra Brazilija (~900 000) ir JAV (723 000). Išsamesnę informaciją apie tai galite rasti straipsnyje lietuviai.

Kalbos


Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas (2001 m. surašymo duomenys):
lietuvių kalba – 82 % (2 855,8 tūkstančiai gyventojų)
rusų kalba – 8 % (277,3 tūkst.)
lenkų kalba – 5,6 % (195 tūkst.)
baltarusių kalba – 0,46 % (16 tūkst.)
ukrainiečių kalba – 0,235 % (8,2 tūkst.)
kitos – 0,28 % (9,8 tūkst.)
nenurodė – 3,5 % (121,8 tūkst.)
Pasak 2001 m. surašymo, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų. 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – anglų kalba, 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai. Tokie dideli skirtumai tarp duomenų tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik ''gerai'' mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometer apklausoje – visi gebantys susišnekėti.
Eurobarometer apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi ir 16 % – bent tris kalbas. Skaičiuojant duomenis bendrai visai Europos Sąjungai, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.

Religija


2001 m. surašyme 83,6 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 8,3 % teigė esą netikintys ir 8,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Tikinčiųjų pasiskirstymas pagal religiją:
Vaizdas:Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg]]
Romos katalikai – 79,0 % (2 752,5 tūkstančiai)
Stačiatikiai – 4,1 % (141,8 tūkst.)
Sentikiai – 0,8 % (27,1 tūkst.)
Evangelikai liuteronai – 0,6 % (19,6 tūkst.)
Evangelikai reformatai – 0,2 % (7,1 tūkst.)
Jehovos liudytojai – 0,1 % (3,5 tūkst.)
Musulmonai sunitai – 0,1 % (2,9 tūkst.)
Charizmatai – 0,06 % (2,2 tūkst.)
Sekmininkai – 0,04 % (1,3 tūkst.)
Judėjai – 0,04 % (1,3 tūkst.)
Baltų religija – 0,04 % (1,3 tūkst.)
Kitų tikybų – 0,3 % (11 tūkst.)
Didelė dalis stačiatikių yra susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudaro, atitinkamai, 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudaro 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.
Pasak 2005 m. apklausos, 49 % Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 36 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 12 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra vidutiniškai religinga.

Demografinė raida


Duomenys:

Miestai


<br clear=all />

Kultūra


Lietuvių kalba
Lietuvių liaudies muzika
Lietuvių mitologija
Kinas Lietuvoje
Lietuvos šventės
Lietuvos etnografiniai regionai
Lietuvių valgiai

Kita informacija


Lietuvos ryšiai
Lietuvos transportas
Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Lietuvos tarptautiniai santykiai
Lietuvos švyturiai

Šaltiniai

Nuorodos


Valdžia:
http://www.president.lt/lt/prezidento_institucija/lietuvos_respublikos_prezidentas.html Lietuvos Respublikos Prezidentūra
http://www.lrs.lt/ Lietuvos Respublikos Seimas
http://www.lrvk.lt/ Lietuvos Respublikos Vyriausybė
http://www.stat.gov.lt/lt/ Lietuvos Respublikos statistikos departamentas
Kultūra, istorija, turizmas:
http://www.youtube.com/watch?v=9RdolUaJGlw Neregėta Lietuva per youtube.com
http://lietuva.lt/ Lietuvos interneto vartai
http://www.travel.lt/index.php?lang=1 Lietuvos turizmas
http://www.musupaveldas.lt/lt Kultūros paveldas Lietuvoje
http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=1 Lietuvių kilmė
Bendros žinios ir kita:
http://www.visalietuva.lt/ Visa Lietuva
http://lietuva.cc/ Lietuvos lankytinos vietos
http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1110 Gyventojai ir socialinė statistika pagal Lietuvos statistikos departamentą
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis pagal Lietuvos statistikos departamentą
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010210&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3239&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= Lietuvos miestų gyventojų skaičius pagal Lietuvos statistikos departamentą
http://lrt.lt/ Žinios iš Lietuvos arba čia http://193.219.139.118/LR/player.aspx?channel=1 klausyti radiją arba pasirinkti http://193.219.139.118/flash/player.aspx?channel=1&quality=high žiūrėti Lietuvos valstybinę TV
Lietuvos profilis kitomis kalbomis:
http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/country_profiles/1106095.stm Apie Lietuvą iš BBC tinklalapio anglų k.
https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lh.html Apie Lietuvą iš CIA tinklalapio anglų k.
Lietuva žemėlapiuose:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/4/4f/LietuvosGeografija.png Lietuvos fizinis žemėlapis su pažymėtais miestais ir aukčiausiomis kalvomis
http://3.bp.blogspot.com/_Zt8COHwFWLM/SpBfcaNvb8I/AAAAAAAAAAM/el5F9Cu9ySk/s1600/LTU-1920a.gif Lietuva 1920 metų sienomis, įskaitant ir Klaipėdos kraštą
http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Lithuanian-political-map.gif Lietuvos politinis suskirstymas iki administracinės reformos
http://maps.google.co.uk/maps?ll=55.178868,23.90625&spn=15.375008,32.915039&t=p&z=5&vpsrc=0&lci=weather Lietuva ir orai googlemaps žemėlapyje
http://zemelapis.info/ Lietuvos žemėlapis per zemelapis.info (galima įjungti nuotraukų ir video rodymo vaizdą)
http://www.maps.lt/map/?lang=lt#obj=502251;6131563;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=487169,6115424&z=2000000&lrs=vector,stops Lietuva per maps.lt
http://www.balticmaps.eu/?lang=en&draw_hash=sduluu&centerx=467831&centery=6121609&zoom=10&layer=map Lietuva per balticmaps.eu
http://www.wikimapia.org/#y=55134930&x=24093018&z=7&l=24&m=a&v=2 Lietuvos vaizdas iš palydovo
http://commons.wikimedia.org/wiki/Atlas_of_Lithuania Lietuvos žemėlapiai Vikipedijoje
Lietuvos laikas ir orai:
http://meteo.lt/ Lietuvos orai ir jų statistika
http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=660 Lietuvos laikas
Kategorija:Lietuva
Kategorija:Valstybės
ab:Литва
ace:Lithuania
af:Litaue
ak:Lituania
als:Litauen
am:ሊትዌኒያ
an:Lituania
ang:Liþþuania
ar:لتوانيا
arc:ܠܬܘܢܝܐ
arz:ليتوانيا
ast:Lituania
ay:Lituaña
az:Litva
bar:Litaun
bat-smg:Lietova
bcl:Lituanya
be:Літва
be-x-old:Летува
bg:Литва
bi:Litwania
bn:লিথুয়ানিয়া
bo:ལི་ཐུ་ཨེ་ནི་ཡ།
bpy:লিথুয়ানিয়া
br:Lituania
bs:Litvanija
ca:Lituània
ce:Литва
ceb:Litwanya
ch:Lituania
ckb:لیتوانیا
co:Lituania
crh:Litvaniya
cs:Litva
csb:Lëtewskô
cu:Литъва
cv:Литва
cy:Lithwania
da:Litauen
de:Litauen
diq:Litwanya
dsb:Litawska
dv:ލިތުއޭނިއާ
dz:ལི་ཐུ་ནི་ཡ།
ee:Lithuania
el:Λιθουανία
eml:Lituàgna
en:Lithuania
eo:Litovio
es:Lituania
et:Leedu
eu:Lituania
ext:Lituánia
fa:لیتوانی
ff:Lituwaniya
fi:Liettua
fiu-vro:Leedu
fj:Lituani
fo:Litava
fr:Lituanie
frp:Lituanie
frr:Litauen
fur:Lituanie
fy:Litouwen
ga:An Liotuáin
gag:Litvaniya
gd:Liotuàinia
gl:Lituania - Lietuva
gn:Lituaña
got:𐌻𐌹𐍄𐍅𐌰𐌽𐌾𐌰
gu:લિથુઆનિયા
gv:Yn Litaan
hak:Li̍p-thâu-vón
haw:Lituania
he:ליטא
hi:लिथुआनिया
hif:Lithuania
hr:Litva
hsb:Litawska
ht:Lityani
hu:Litvánia
hy:Լիտվա
ia:Lituania
id:Lituania
ie:Lituania
ilo:Lituania
io:Lituania
is:Litháen
it:Lituania
iu:ᓕᐋᑐᕙ
ja:リトアニア
jbo:lietuvas
jv:Lituania
ka:ლიტვა
kaa:Litva
kab:Litwanya
kbd:Литоу
kg:Lietuva
ki:Lithuania
kk:Литва
kl:Litaueni
ko:리투아니아
koi:Летува
krc:Литва
ku:Lîtvanya
kv:Литва
kw:Lithouani
ky:Литва
la:Lituania
lad:Lituania
lb:Litauen
lez:Литва
lg:Lithueenia
li:Litouwe
lij:Lituannia
lmo:Lituania
ln:Litwani
ltg:Lītova
lv:Lietuva
mdf:Литва
mg:Litoania
mhr:Литва
mi:Rituānia
mk:Литванија
ml:ലിത്വാനിയ
mn:Литва
mr:लिथुएनिया
mrj:Литва
ms:Lithuania
mt:Litwanja
my:လစ်သူယေးနီးယားနိုင်ငံ
na:Rituainiya
nah:Lituania
nap:Lituania
nds:Litauen
nds-nl:Litouwen
ne:लिथुआनिया
new:लिथुआनिया
nl:Litouwen
nn:Litauen
no:Litauen
nov:Lituania
nrm:Lithuanie
nv:Łitʼoowę́ęya
ny:Lithuania
oc:Lituània
or:ଲିଥୁଆନିଆ
os:Литва
pam:Lithuania
pdc:Litaun
pih:Lithyuanya
pl:Litwa
pms:Lituania
pnb:لیتھوینیا
pnt:Λιθουανία
ps:لېتوانيا
pt:Lituânia
qu:Lituwa
rm:Lituania
rmy:Lituaniya
rn:Lituania
ro:Lituania
roa-rup:Litva
roa-tara:Lituanie
ru:Литва
rue:Літва
rw:Lituwaniya
sa:लेतुवा
sah:Литва
sc:Lituània
scn:Lituania
sco:Lithuanie
se:Lietuva
sg:Lituanïi
sh:Litva
simple:Lithuania
sk:Litva
sl:Litva
so:Lithuaniya
sq:Lituania
sr:Литванија
srn:Lituwaniyakondre
ss:Lithuwani
st:Lituania
stq:Litauen
su:Lituania
sv:Litauen
sw:Lituanya
szl:Litwa
ta:லித்துவேனியா
te:లిథువేనియా
tet:Lituánia
tg:Литва
th:ประเทศลิทัวเนีย
tk:Litwa
tl:Litwaniya
tpi:Lituwenia
tr:Litvanya
ts:Lithuania
tt:Литва
tum:Lithuania
udm:Литва
ug:لىتۋا
uk:Литва
ur:لتھووینیا
uz:Litva
ve:Lituania
vec:Łituania
vep:Litvanma
vi:Litva
vls:Litouwn
vo:Lietuvän
wa:Litwaneye
war:Lituania
wo:Lituwaani
wuu:立陶宛
xal:Литдин Орн
xmf:ლიტვა
yi:ליטע
yo:Lituéníà
zea:Litouwen
zh:立陶宛
zh-min-nan:Lietuva
zh-yue:立陶宛
zu:ILithuwaniya

Matematika


Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvė modelis. Formaliai matematika yra Aksioma apibrėžtų abstrakti struktūra nagrinėjimas, naudojant logika ir matematinius žymėjimus.
Matematikai tyrinėja struktūras, kurios turi atitikmenis kituose tiksliuosiuose moksluose, pavyzdžiui, fizika, taip pat apibrėžia naujas struktūras ir jas nagrinėja dėl tam tikrų priežasčių, nes naujomis struktūromis galima sudaryti apibendrinimą kelioms matematikos temoms ar palengvinti dažnai atliekamus skaičiavimus. Be to, daugelis matematikų tyrinėja tam tikras sritis tik dėl estetinių tikslų, palyginti matematiką su menas, o ne su taikomaisiais mokslas.
Matematikos teorijomis remiasi kiti tikslieji mokslai – fizika, informatika, ekonomika ir pan.

Istorija bei apžvalga


''Pagrindinis straipsnis: Matematikos istorija''
Žodis „matematika“ kilęs iš Graikų kalba žodžio μάθημα (''máthema''), reiškiančio „mokslą, žinias, ar pažinimą“; μαθηματικός (''mathematikós'') reiškia „pažinimo meilę“.
Matematikos raidą galime nagrinėti kaip vis abstraktesnių idėjų raidą. Pirmoji tokia abstrakcija greičiausiai yra skaičiai. Pagrindinės matematikos disciplinos išaugo iš poreikio daryti komercinius skaičiavimus, matuoti žemę bei numatyti astronominius įvykius. Šie trys poreikiai gali būti susieti su plačiomis matematikos dalimis – struktūros, erdvės ir pokyčių tyrimais.
''Struktūros'' tyrimas prasideda skaičių, pirmiausiai Natūralieji skaičiai ir Sveikieji skaičiai bei aritmetinių operacijų su jais tyrimu, kas yra Elementarioji algebra tyrimų objektas. Detaliau skaičius tiria skaičių teorija. Lygybių sprendimo metodų paieška veda į Abstrakčioji algebra, kur taip pat tiriami žiedai, grupės bei klasės, struktūros, apibendrinančios žinomų skaičių savybes. Svarbi vektoriaus sąvoka bei vektorių erdvės tiriama tiesinė algebra (tiek struktūros, tiek ir erdvių tyrimo sritis).
''Erdvių'' tyrimas prasideda nuo Geometrija, pirmiausiai Euklido geometrijos ir Trigonometrija.

Matematikos sritys

Dydžiai


Straipsniai aprašantys įvairias skaičių aibes, dydžius, bei būdus, kaip tuos dydžius apskaičiuoti:
:
: Skaičius – Natūralieji skaičiai – Sveikieji skaičiai – Racionalieji skaičiai – Kompleksiniai skaičiai – Hiperkompleksinis skaičius – Kvaternionas – Ordinalas – Kardinalas – P-adinis skaičius – Seka – Matematinė konstanta – Begalybė ir kita

Kitimas


Straipsniai, aprašantys kaip pamatuojamas matematinių funkcijų bei skaičių kitimas.
:
: Aritmetika – Diferencialinis-integralinis skaičiavimas – Vektorinis skaičiavimas – Matematinė analizė – Diferencialinė lygtis – Dinaminė sistema – Chaoso teorija – Matematinė funkcija ir kita

Struktūros


Matematikos skyriai, matuojantys skaičių bei įvairių matematinių darinių dydžius ir simetriją.
: Abstrakčioji algebra – Skaičių teorija – Algebrinė geometrija – Grupė mat – Minoidas – Matematinė analizė – Topologija – Tiesinė algebra – Grafų teorija – Universalioji algebra ir kita

Erdvės


Straipsniai, kuriuose aprašomi įvairūs išmatuojami dariniai ir matavimo būdai.
:
: Topologija – Geometrija – Trigonometrija – Algebrinė geometrija – Diferencialinė geometrija – Diferencialinė topologija – Algebrinė topologija – Tiesinė algebra – Fraktalų geometrija ir kita

Diskrečioji matematika


Diskrečioji matematika skyriai tiria diskretinius (suskaičiuojamus) objektus.
:
: Matematinė logika – Kombinatorika – Aibių teorija – Tikimybių teorija – Algoritmas – Baigtinė matematika – Kriptografija – Grafų teorija – Žaidimų teorija ir kita

Taikomoji matematika


Taikomoji matematika apima matematikos skyrius, kuriuose matematinės žinios taikomos realių problemų sprendimui.
:
: Mechanika – Optimizacija – Tikimybių teorija – Statistika – Finansų matematika ir kita

Žinomos teoremos ir hipotezės


: Paskutinioji Ferma teorema – Rymano hipotezė – Kontinuumo hipotezė – Sudėtingumo klasės P ir NP – Pitagoro teorema – Kantoro įstrižainės metodas – Fundamentalioji algebros teorema – Fundamentalioji aritmetikos teorema – Fundamentalioji diferencialinio/integralinio skaičiavimo teorema – Keturių spalvų teorema – Zorno lema – Oilerio lygybė
ir daugelis kitų

Programinė įranga


Programinė įranga, skirta sudėtingų matematinių uždavinių paprastam užrašymui ir efektyviam atlikimui:
Elektroninės skaičiuoklės – Maxima – MATLAB – Maple – Mathematica – MathCad

Nuorodos


http://www.mii.lt Matematikos ir informatikos institutas
http://www.kengura.lt „Kengūra“ – tarptautinis matematikos konkursas
http://www.emis.de/member-societies.html Europos Matematikų Asociacijos
http://fmf.ktu.lt/vilkas/Dalys/Nuorodos_math_problems.htm Premijos matematikams, matematinės problemos
http://www.lanet.lv/miv Daugiakalbis (ir lietuvių k.) matematikos ir informatikos terminų žodynas mii.lt
http://www.math24.info Matematikos informacinis portalas moksleiviams
http://forum.math24.info Matematikos forumas
Kategorija:Matematika
af:Wiskunde
als:Mathematik
am:ትምህርተ ሂሳብ
an:Matematicas
ang:Rīmcræft
ar:رياضيات
arz:رياضيات
as:গণিত
ast:Matemátiques
ay:Jakhu
az:Riyaziyyat
ba:Математика
bar:Mathematik
bat-smg:Matematėka
be:Матэматыка
be-x-old:Матэматыка
bg:Математика
bjn:Matamatika
bn:গণিত
bo:རྩིས་རིག
bpy:গণিত
br:Matematik
bs:Matematika
bug:Matematika
ca:Matemàtiques
ceb:Matematika
ch:Matematika
ckb:بیرکاری
co:Matematica
crh:Riyaziyat
cs:Matematika
csb:Matematika
cv:Математика
cy:Mathemateg
da:Matematik
de:Mathematik
diq:Matematik
dsb:Matematika
dv:ރިޔާޟިއްޔާތު
el:Μαθηματικά
eml:Matemâtica
en:Mathematics
eo:Matematiko
es:Matemáticas
et:Matemaatika
eu:Matematika
ext:Matemáticas
fa:ریاضیات
fi:Matematiikka
fiu-vro:Matõmaatiga
fo:Støddfrøði
fr:Mathématiques
frr:Matematiik
fur:Matematiche
fy:Wiskunde
ga:Matamaitic
gan:數學
gd:Matamataig
gl:Matemáticas
gn:Papapykuaa
gu:ગણિત
gv:Maddaght
hak:Sṳ-ho̍k
haw:Makemakika
he:מתמטיקה
hi:गणित
hif:Mathematics
hr:Matematika
ht:Matematik
hu:Matematika
hy:Մաթեմատիկա
ia:Mathematica
id:Matematika
ie:Matematica
ig:Ọmúmú-ónúọgụgụ
ilo:Matematika
io:Matematiko
is:Stærðfræði
it:Matematica
ja:数学
jbo:cmaci
jv:Matématika
ka:მათემატიკა
kab:Tusnakt
kk:Математика
kl:Matematikki
km:គណិតវិទ្យា
kn:ಗಣಿತ
ko:수학
krc:Математика
ku:Matematîk
ky:Математика
la:Mathematica
lad:Matemátika
lb:Mathematik
lez:Математика
li:Mathematiek
lij:Matematica
lmo:Matemàtega
lo:ຄະນິດສາດ
lv:Matemātika
map-bms:Matematika
mdf:Математиксь
mg:Fanisana
mhr:Математике
mk:Математика
ml:ഗണിതം
mn:Математик
mr:गणित
ms:Matematik
mt:Matematika
mwl:Matemática
my:သင်္ချာ
myv:Математика
nah:Tlapōhualmatiliztli
nds:Mathematik
nds-nl:Wiskunde
ne:गणित
new:गणित
nl:Wiskunde
nn:Matematikk
no:Matematikk
nov:Matematike
nrm:Caltchul
nv:Ałhíʼayiiltááh
oc:Matematicas
or:ଗଣିତ
os:Математикæ
pa:ਹਿਸਾਬ
pag:Matematiks
pi:गणितं
pl:Matematyka
pms:Matemàtica
pnb:میتھمیٹکس
ps:شمېرپوهنه
pt:Matemática
qu:Yupay yachay
ro:Matematică
roa-rup:Mathematicã
ru:Математика
rue:Математіка
sa:गणितम्
sah:Математика
sc:Matemàtica
scn:Matimàtica
sco:Mathematics
sh:Matematika
si:ගණිතය
simple:Mathematics
sk:Matematika
sl:Matematika
sm:Matematika
sn:Masvomhu
so:Xisaab
sq:Matematika
sr:Математика
srn:Sabi fu Teri
ss:Tekubala
stq:Mathematik
su:Matematika
sv:Matematik
sw:Hisabati
szl:Matymatyka
ta:கணிதம்
te:గణితము
tet:Matemátika
tg:Математика
th:คณิตศาสตร์
tk:Matematika
tl:Matematika
tpi:Ol matematik
tr:Matematik
tt:Математика
uk:Математика
ur:ریاضی
uz:Matematika
vec:Matemàtega
vi:Toán học
vo:Matemat
war:Matematika
wo:Xayma
wuu:数学
xal:Эсв
yi:מאטעמאטיק
yo:Mathimátíkì
za:Soqyoz
zh:数学
zh-classical:數學
zh-min-nan:Sò͘-ha̍k
zh-yue:數學
zu:Imathemathiki

Mokslas

Vaizdas:Lab bench.jpg tyrimų laboratorija]]
Mokslas - objektyvių žinios apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir eksperimentiškai įrodytas žinias), moksliniai tyrimai tikrovė. Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo Karlas Popperis, drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir, dėl to, yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas mokslinis straipsnis, visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas, perteikimas (pvz., dėstant aukštoji mokykla ir kitose) mokyklose (pvz., studentas ir mokiniams). Kaip objektyvios informacija dalis mokslas gali būti laikomas visuma kritinis mąstymas patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau pažinimas ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias technologija. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per technologijas įtakoja žmonijos civilizacinę ir kultūrinę evoliucijas.
Mokslas sekularizuotoje visuomenėje netgi gali perimti religija funkciją. Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos civilizacija ir kultūra dalis. Žinias gauna ir kaupia, sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami Technika (įranga), mokslo infrastruktūrą bei mokslinius metodus. Per ištisus šimtmečius (daug graikų ir lotynų kalba kalbų žodžių kilmės terminologija) susiformavo ir nusistovėjo savitą mokslinė kalba, terminologija, stilius.

Klasifikacija


Mokslo šakos, sritys gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus.
Pagal tyrimo objektą ES mokslo politikoje nusistovėjusi tokia klasifikacija (su daugybe subkategorijų): fiziniai mokslai (dar kitaip vad. gamtos mokslai), biomedicinos mokslai, technikos mokslai, socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai. Pagal taikomumą - Fundamentalusis mokslas (kitaip – grynasis, kuriant ''tik'' naujas žinias) ir Taikomasis mokslas (žinių, teorijų taikymas, tenkinant žmonijos poreikius). Klasifikavimas pagal prognozavimo galimybę plačiai paplitę angliškai kalbančiose valstybėse, čia mokslu () laikoma tik tokia sritis arba kryptis, kurios gauti rezultatai leidžia kurti prognozavio teorijas. Tai negalioja, pvz., istorijai, tiriančiai vienkartinius įvykius. Humanitariniai mokslai nelaikomi mokslu, anglų kalboje taikoma sąvoka ''humanities'' arba ''arts and humanities''. Tikslieji mokslai gali būti priešpastomi humanitariniams ir kartais netgi socialiniams mokslams (šiuo atveju vienas klasifikavimo kriterijų - metodika, matematika metodai).

Moksliniai modeliai, metodai, teorijos ir dėsniai


''Pagrindinis straipsnis:'' mokslinis metodas

Mokslo filosofija


''Pagrindinis straipsnis:'' mokslo filosofija
<br />Svarbūs renginiai yra konferencija, stažuotės, seminaras – užtikrinančios tarptautinį bendradarbiavimą. Mokslas yra iš esmės tarptautinis.

Mokslo organizacijos


Mokslo atstovai vienijasi į įvairias organizacijas. Pagal sritį jos gali būti dalykinės (šakinės), tarpdalykinės (tarpšakinės), pagal veikimo geografiją (narystės ypatumus) - nacionalinės (pvz., Lietuvos mokslų akademija) ir tarptautinės (regioninės ir pasaulinės), pagal organizacijos teisinę formą - valstybinės ir nevyriausybinės, pagal veiklos rūšį - moksliniai institutai, mokslo įstaigos ir kt.

Mokslo sritys


Mokslo sritys - astronomija, biologija, biochemija, chemija, ekonomika, fizika, filosofija, geologija, geografija, istorija, kalbotyra, kompiuterių mokslas (Informatika), kultūrologija, matematika, medicina, politologija, psichologija, sociologija, inžinerija, teisėtyra, teologija ir kt.

Taip pat skaitykite


Mokslo istorija, mokomasis dalykas, teorija, paramokslas, pseudomokslas

Nuorodos


http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=48645&Condition2= Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 1998 m. sausio 9 d. įsakymas „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“
Kategorija:Mokslas
af:Wetenskap
am:ሳይንስ
an:Sciencia
ang:Witancræft
ar:علم
arz:علم
as:বিজ্ঞান
ast:Ciencia
ay:Yatxatawi
az:Elm
ba:Фән
bar:Wissnschåft
bat-smg:Muokslos
be:Навука
be-x-old:Навука
bg:Наука
bjn:Sains
bm:Dɔnniya
bn:বিজ্ঞান
bo:ཚན་རིག
bpy:বিজ্ঞান
br:Skiant
bs:Nauka
bug:ᨔᨕᨗᨊᨔ
ca:Ciència
ce:Iилм
ceb:Kaalamdag
ckb:زانست
crh:İlim
cs:Věda
csb:Ùczba
cv:Ăслăх
cy:Gwyddoniaeth
da:Videnskab
de:Wissenschaft
el:Επιστήμη
en:Science
eo:Scienco
es:Ciencia
et:Teadus
eu:Zientzia
ext:Céncia
fa:علم
fi:Tiede
fiu-vro:Tiidüs
fr:Science
frr:Wedenskap
fur:Sience
fy:Wittenskip
ga:Eolaíocht
gan:科學
gd:Saidheans
gl:Ciencia
gn:Tembikuaaty
gu:વિજ્ઞાન
hak:Khô-ho̍k
haw:Akeakamai
he:מדע
hi:विज्ञान
hif:Vigyan
hr:Znanost
ht:Syans
hu:Tudomány
hy:Գիտություն
ia:Scientia
id:Ilmu
ig:Amamihe
ilo:Siensia
io:Cienco
is:Vísindi
it:Scienza
ja:科学
jbo:saske
jv:Èlmu
ka:მეცნიერება
kg:Kizabu
kk:Ғылым
kn:ವಿಜ್ಞಾನ
ko:과학
krc:Илму
ku:Zanist
kw:Godhonieth
ky:Илим
la:Scientia
lb:Wëssenschaft
li:Weitesjap
lmo:Scienza
lv:Zinātne
map-bms:Ilmu
mg:Siansa
mhr:Шанче
mk:Наука
ml:ശാസ്ത്രം
mn:Шинжлэх ухаан
mr:विज्ञान
ms:Sains
mt:Xjenza
mwl:Ciéncia
my:သိပ္ပံပညာ
nah:Tlamatiliztli
nds:Wetenschop
nds-nl:Wetenschop
ne:विज्ञान
new:विज्ञान
nl:Wetenschap
nn:Vitskap
no:Vitenskap
nrm:Scienche
nso:Thutamahlale
oc:Sciéncia
or:ବିଜ୍ଞାନ
os:Зонад
pa:ਵਿਗਿਆਨ
pap:Siencia
pih:Saiens
pl:Nauka
pms:Siensa
pnb:سائنس
ps:پوهنه
pt:Ciência
qu:Hamut'ay
ro:Știință
ru:Наука
rue:Наука
sa:विज्ञानम्
sah:Үөрэх
sc:Iscièntzia
scn:Scienza
sco:Science
sh:Nauka
si:බටහිර-විද්‍යාව
simple:Science
sk:Veda
sl:Znanost
sm:Saienisi
so:Saynis
sq:Shkenca
sr:Наука
srn:Skoro
ss:Isayensi
st:Sayense
su:Élmu
sv:Vetenskap
sw:Sayansi
ta:அறிவியல்
te:విజ్ఞానశాస్త్రం
tg:Илм
th:วิทยาศาสตร์
tl:Agham
tr:Bilim
ts:Sciences
tt:Фән
uk:Наука
ur:سائنس
uz:Fan
ve:Saintsi
vec:Sienza
vi:Khoa học
wa:Syince
war:Syensya
wo:Xam-xam
xh:ISyensya
yi:וויסנשאפט
yo:Sáyẹ́nsì
za:Gohyoz
zh:科学
zh-classical:格致
zh-min-nan:Kho-ha̍k
zh-yue:科學

Sąrašas:Lietuvos mokslo institutai

Lietuvoje yrа 17 valstybės mokslo institutų:

Biochemijos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.bchi.lt www.bchi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
mikroorganizmų genų struktūros ir ekspresijos bei ląstelės metabolinių sistemų reguliavimo tyrimai;
eukariotinės ląstelės signalinių sistemų veikimo ir reguliavimo tyrimai;
biologinių katalizatorių struktūros, funkcionavimo ir praktinio naudojimo tyrimai;
aminorūgščių, Angliavandeniai ir heterociklų darinių – biologinių procesų moduliatorių sintezės ir savybių tyrimai.

Biotechnologijos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.ibt.lt/ www.ibt.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
įvairios paskirties rekombinantinių Baltymai cheminiai, biologiniai ir technologiniai tyrimai;
genų veiklos tyrimai mielėse;
restrikcijos ir modifikacijos reiškinio molekuliniai Genetika.

Botanikos institutas


:''Plačiau – Botanikos institutas, internetinis adresas – http://www.botanika.lt www.botanika.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
Lietuvos botaninė įvairovė: identifikavimas ir apibendrinimas bendrijų lygiu;
genetiniai ir fiziologiniai augalų produktyvumo pagrindai: augimą ir produktyvumą lemiančių genetinių ir fiziologinių procesų valdymo galimybių tyrimai;
Lietuvos mikobiotos įvairovė: identifikavimas ir apibūdinimas rūšių lygiu; Mikroorganizmai bendrijų formavimosi dėsningumai.

Chemijos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.chi.lt www.chi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
elektrocheminių, katalizinių ir sorbcinių procesų tirpaluose tyrimas ir jų praktinis naudojimas;
medžiagotyra ir metalų korozija;
ekologinė chemija;
organinių junginių spektroelektrochemija, sintezė ir tyrimas.

Fizikos institutas


:''Plačiau – Fizikos institutas. Internetinis adresas – http://www.fi.lt www.fi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
aplinkos fizika ir chemija: vyksmai atmosferoje ir hidrosferoje, aplinkos taršos dėsningumų tyrimai, foninės ir antropogeninės taršos bei radioekologinis monitoringas;
molekulinė biofizika ir cheminė fizika: dinaminiai vyksmai baltymuose, Polimerai ir organizuotose molekulinėse struktūrose;
branduolinės spektroskopijos metodų plėtojimas ir naudojimas, aplinkos radionuklidų ir radioekologinio monitoringo tyrimai;
netiesinės optikos bei spektroskopijos metodų plėtojimas ir naudojimas, lazerių kūrimas ir taikymas.

Geologijos ir geografijos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.geo.lt www.geo.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
Žemės gelmių sandaros, savybių, jų raidos ir išteklių susidarymo tyrimai;
klimato, hidrosferos ir geologinės aplinkos struktūros, būklės ir kaitos tyrimai, procesų analizė ir prognozė, apsaugos bei tausojančio naudojimo pagrindimas ir geotechnologijos;
Baltijos jūra ir kranto zonos geosistemų tyrimai, kaitos prognozavimas;
Lietuvos kraštovaizdžio ir visuomeninių geografinių procesų analizė bei prognozė, kartografinis modeliavimas ir teritorijų planavimo mokslinis pagrindimas.

Kultūros, filosofijos ir meno institutas


:''Internetinis adresas – http://www.kfmi.lt www.kfmi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
Lietuvos kultūros formavimosi ir raidos tyrimai;
komparatyvistiniai kultūros ir filosofijos tyrimai;
Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai;
šiuolaikinės filosofijos tyrimai;
Lietuvos Menas raidos tyrimai.

Lietuvių kalbos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.lki.lt www.lki.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
lietuvių kalbos leksikologija, leksikografija ir gramatinės sandaros tyrimai;
lietuvių kalbos istorijos, tarmių ir sociolingvistiniai tyrimai;
lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir terminologijos tyrimai;
lietuvių onomastikos tyrimai.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.llti.lt www.llti.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
Lietuvos literatūros istorijos tyrimai;
dabartinio literatūros proceso ir literatūros teorijos tyrimai;
lietuvių tautosakos (dainuojamosios, pasakojamosios ir smulkiosios) istorinių ir teorinių problemų, tipologinių sistemų ir varijavimo procesų tyrimai.

Lietuvos energetikos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.lei.lt www.lei.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
energetikos ūkio planavimo metodų kūrimas, energetikos objektų saugumo, patikimumo, poveikio aplinkai, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tyrimai;
tyrimai šiluminės fizikos, skysčių ir dujų mechanikos ir Metrologija srityse;
sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodikų ir kontrolės techninių priemonių kūrimas;
energetikos sistemų konstrukcinių elementų ilgaamžiškumo ir naujų daugiafunkcinių medžiagų technologijų tyrimai;
degimo ir plazminių procesų tyrimai kuro taupymo, aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų terminio nukenksminimo srityse.

Lietuvos istorijos institutas


:''Internetinis adresas – http://www.istorija.lt www.istorija.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
Lietuvos visuomenės ir valstybės raida iki XXI amžius amžiaus pradžios (istorija ir istoriografija, pagalbiniai istorijos mokslai ir t.t.);
Lietuvos archeologija, proistorės tyrimai;
etnologija: kultūrinis, socialinis ir teritorinis tapatumas;
Lietuvos Metrika ir kitų Lietuvos istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas;
Lietuvos miestų atsiradimas, raida ir visuomeninė reikšmė.

Lietuvos miškų institutas


:''Internetinis adresas – http://www.mi.lt www.mi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
miško Ekosistema biologija įvairovės ir tvarumo tyrimai;
miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos;
miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių Selekcija, miškų turtinimo ir miško atkūrimo technologijų tyrimai;
miškų politika, socialinės ir ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas


:''Internetinis adresas – http://www.lsdi.lt http://www.lsdi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
augalų biologijos ir Biotechnologija pagrindų plėtojimas, sodo ir daržo augalų veislių išvedimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas ir turtinimas;
sodo ir daržo augalų agrobiologiniai ir ekologiniai tyrimai, dauginimo ir auginimo technologijų kūrimas;
vaisių, uogų ir daržovių kokybės tyrimai, jų laikymo ir perdirbimo būdų optimizavimas, biologiškai vertingų produktų kūrimas naudojant sodo ir daržo augalų bioįvairovę.

Lietuvos žemdirbystės institutas


:''Internetinis adresas – http://www.lzi.lt www.lzi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;
augalų genetikos, biotechnologijos, fiziologijos, Biochemija ir selekcijos tyrimai, genetinių išteklių įvairovės išsaugojimas ir plėtra;
kultūrinių augalų derliaus formavimosi ypatumų, agroekologijos ir regioninių žemdirbystės sistemų tyrimai.

Matematikos ir informatikos institutas


:''Plačiau – Matematikos ir informatikos institutas, internetinis adresas – http://www.mii.lt www.mii.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;
atpažinimo procesų ir duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyvių sistemų tyrimai;
Informatika teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai ir taikymas naujoms informacinėms technologijoms kurti.

Puslaidininkių fizikos institutas


:''Plačiau – Puslaidininkių fizikos institutas. Internetinis adresas – http://www.pfi.lt www.pfi.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas;
medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai;
kietakūnių jutiklių ir energiją tausojančių technologijų kūrimas;
informacinių technologijų, matavimo vienetų valstybinių Etalonas ir pirminių matavimo metodų kūrimas.

Socialinių tyrimų institutas


:''Plačiau – Socialinių tyrimų institutas. Internetinis adresas – http://www.sti.lt www.sti.lt''
Mokslinių tyrimų kryptys:
socialinių ekonominių procesų tyrimų teorija ir metodologija;
makroekonominių procesų tyrimai;
socialinės gerovės tyrimai;
stratifikacinių procesų tyrimai;
sociodemografinių procesų tyrimai;
etnosocialinių procesų tyrimai.

Teisės institutas


:''Internetinis adresas – http://www.teise.org www.teise.org''
Mokslinių tyrimų kryptys:
teisinės sistemos tyrimai;
kriminologiniai tyrimai;
vaikų ir jaunimo teisės tyrimai;
baudžiamosios justicijos tyrimai.
Kategorija:Lietuvos sąrašai
Category:Lietuvos mokslo institutai
de:Forschungseinrichtung
en:Research institute
ja:研究所
nl:Onderzoeksinstituut
ru:Научно-исследовательский институт
sv:Forskningsinstitut
uk:Науково-дослідний інститут

Moldavija


Vaizdas:1390 Italien colonies.png]]
Vaizdas:Parlament Buiding Moldova.jpg
Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – nedidelė Pietryčių Europa valstybė, esanti tarp Rumunija (į vakarus) ir Ukraina (į rytus). Moldavija nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare.

Istorija


Dabartinės Moldavijos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama Moldovos kunigaikštystės dalis. Ši kunigaikštystė apėmė Prutas baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų Rumunija, dalį Ukraina. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau XVI amžius amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.
Prielaidos atsirasti dabartinei Moldavijai susiformavo 1912 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis (Besarabija regionas) buvo aneksuota Rusijos imperija. Vakarinė kunigaikštystės dalis, tuo tarpu, išlaikė autonomiją ir susijungusi su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija dalinai atitinka dab. Moldavijos teritoriją, čia buvo įkurta Besarabijos gubernija.
Po pirmasis pasaulinis karas 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. Padniestrė) liko TSRS sudėtyje ir ten suformuota Moldavijos ATSR. Po Molotovo-Ribentropo paktas, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldavijos teritorija) sudaryta Moldavijos TSR.
Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldavija paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie NVS.
Padniestrė, Moldavijos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir ''de jure'' išlieka Moldavijos dalimi.

Politinė sistema


Valdymo forma - parlamentinė demokratija. Šalies vadovas yra prezidentas. Jį renka parlamentas trijų penktųjų balsų dauguma, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra Mihai Ghimpu, laikinai einantis šias pareigas iki būsimų rinkimų 2010 m.
Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį Vladimiras Voroninas. Nuo Moldavijos atsiskyrusiai Padniestrės respublikai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo vadovauja Igoris Smirnovas.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų Moldavijos parlamentas. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2009 m. liepos 29 dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo Moldavijos komunistų partija (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo 1998 m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas Vlad Filat.

Administracinis suskirstymas


Vaizdas:Moldadm.png
Moldavija suskirstyta į 32 rajonus (''raion'', dgs. ''raioane''), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcis ir Benderai), du pusiau autonominius regionus (Gagauzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):

Geografija


Vaizdas:Codrii dolna.jpg]]
Vakarinę Moldavijos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reutas, Bikas, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.
Nors Moldova labai arti Juodoji jūra, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – ''Dealul Bălăneşti''). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.
Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

Ekonomika


Vaizdas:Moldawischer-Leu-01.jpg
Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldavijos žemės - derlingas juodžemis. Pagrindinės žemės ūkio kultūros - kviečiai, tabakas, kukurūzai ir saulėgrąžos. Šalies pietuose auginamos vynuogės. Vynininkystė - viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po 1991 m, kai šalis tapo nepriklausoma. Moldavijos žemės ūkyje dirba 39% ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminti 42% Moldavijos pramonės produkcijos.
2009 m. Moldavijos bendras vidaus produktas (perkamosios galios paritetas) buvo 9.986 mlrd. JAV doleris. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 2300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra Rusija, Ukraina, Rumunija. 2008 m. eksporto partneriai: Marokas (48,1), Rusija (14,8), Rumunija (8,1), Italija (5%). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) (2005)

Demografija


Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.
Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (64,5 %), kurie kalba moldavų kalba (laikoma rumunų kalbos tarme) ir tapatina save su rumunais. Mažesnio dydžio yra ukrainiečiai (13,8 %) ir rusai (13,0 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.
Be šių pagrindinių grupių Moldavijoje gyvena 3,5 % gagaūzai, Stačiatikybė, kalbančių gagaūzų kalba (turkų kalbos dialektas), 2 % bulgarai, 1,5 % žydai ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.
98,5 % – stačiatikiai, priklausantys Moldavijos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.

Kultūra


Moldavijos kultūra yra glaudžiai susijusi su Rumunija kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti Bizantija paveldo, turkai ir slavai kultūros elementų.
Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas Dimitrie Cantemir (1673- 1723), istorikas ir filologas Bogdan P. Hasdeu (1836-1907), rašytojas Ion Creanga (1837-89), poetas Mihai Eminescu (1850-89).

Muzika


''Mioriţa'' – pastoralinė baladė (piemenų daina), vienas svarbiausių rumuniško ir moldaviško folkloro elementų.
Tarybiniais laikais moldaviška folklorinė muzika buvo plėtojama, bet buvo stengiamasi nepabrėžti moldavų ir rumunų panašumų.
Kahulo (''Cahul'') mieste vyksta muzikiniai festivaliai ''Draugų veidai'' (''The Faces of Friends'').

Sportas


''Pagrindinis straipsnis - Moldavijos sportas''
Nacionalinis Moldavijos sportas yra imtynių rūšis ''tranta''. Pati populiariausia sporto šaka - futbolas.

Kita informacija


Moldavijos ryšiai
Moldavijos transportas
Moldavijos karinės pajėgos
Moldavijos tarptautiniai santykiai
Moldavijos šventės

Šaltiniai


Kategorija:Moldavija
Kategorija:Valstybės
ab:Молдова
ace:Moldova
af:Moldowa
als:Moldawien
am:ሞልዶቫ
an:Republica de Moldavia
ang:Moldofa
ar:مولدوفا
arc:ܡܘܠܕܘܒܐ
arz:مولدوڤا
ast:Moldavia
az:Moldova
ba:Молдова
bar:Moldàwien
bat-smg:Moldavėjė
bcl:Moldoba
be:Малдова
be-x-old:Малдова
bg:Молдова
bi:Moldova
bn:মলদোভা
bo:མོལ་དོ་ཝ།
bpy:মোলদোভা
br:Moldova
bs:Moldavija
ca:República de Moldàvia
cbk-zam:Moldavia
ce:Молдави
ceb:Moldova
chr:ᎼᎵᏙᏩ
ckb:مۆلدۆڤا
co:Moldavia
cs:Moldavsko
csb:Mòłdawskô
cu:Молдова
cv:Молдави
cy:Moldofa
da:Moldova
de:Moldawien
dsb:Moldawska
dv:މޮލްޑޯވާ
ee:Moldova
el:Μολδαβία
en:Moldova
eo:Moldava Respubliko
es:Moldavia
et:Moldova
eu:Moldavia
ext:Moldávia
fa:مولداوی
fi:Moldova
fiu-vro:Moldova
fo:Moldova
fr:Moldavie
frp:Moldavie (payis)
frr:Moldaawien
fy:Moldaavje
ga:An Mholdóiv
gag:Moldova Republikası
gd:Moldàibhia
gl:Moldavia - Moldova
gu:મોલ્દોવા
gv:Moldova
haw:Molodowa
he:מולדובה
hi:मॉल्डोवा
hif:Moldova
hr:Moldova
hsb:Moldawska
ht:Moldavi
hu:Moldova
hy:Մոլդովա
ia:Moldova
id:Moldova
ie:Moldavia
ilo:Moldova
io:Moldova
is:Moldóva
it:Moldavia
ja:モルドバ
jbo:moldovas
jv:Moldova
ka:მოლდოვა
kaa:Moldaviya
kbd:Молдавиэ
kg:Moldova
kk:Молдова
kl:Moldova
kn:ಮಾಲ್ಡೋವ
ko:몰도바
koi:Молдова
krc:Молдавия
ku:Moldova
kv:Молдова
kw:Moldova
ky:Молдова
la:Respublica Moldavica
lad:Moldova
lb:Moldawien
li:Moldavië
lij:Moldavia
lmo:Muldavia
ltg:Moldaveja
lv:Moldova
mdf:Молдова
mhr:Молдова
mi:Morotawa
mk:Молдавија
ml:മൊൾഡോവ
mn:Молдав
mr:मोल्दोव्हा
ms:Moldova
mt:Moldova
my:မော်လ်ဒိုဗာနိုင်ငံ
na:Ripubrikin Mordowa
nds:Moldawien
nds-nl:Moldavië (laand)
ne:मोल्दोवा
nl:Moldavië (land)
nn:Moldova
no:Moldova
nov:Moldova
oc:Moldàvia (estat)
or:ମାଲଡୋଭା
os:Молдави
pa:ਮੋਲਦੋਵਾ
pam:Republic of Moldova
pih:Moldoewa
pl:Mołdawia
pms:Moldavia
pnb:مولڈوا
pnt:Μολδαβία
pt:Moldávia
qu:Mulduwa
ro:Republica Moldova
roa-rup:Moldova
roa-tara:Moldavie
ru:Молдавия
rw:Molidova
sa:मोल्दोवा
sah:Молдова
scn:Moldavia
sco:Moldovae
se:Moldova
sh:Moldavija
simple:Moldova
sk:Moldavsko
sl:Moldavija
so:Moldofa
sq:Moldavia
sr:Молдавија
ss:IMolidiva
stq:Moldawien
su:Moldova
sv:Moldavien
sw:Moldova
szl:Mołdawijo
ta:மல்தோவா
te:మోల్డోవా
tg:Молдова
th:ประเทศมอลโดวา
tk:Moldawiýa
tl:Moldova
tr:Moldova
tt:Молдавия
udm:Молдавия
ug:مولدوۋا
uk:Молдова
ur:مالدووا
uz:Moldova
vec:Moldavia
vep:Moldov
vi:Moldova
vls:Moldavië
vo:Moldovän
war:Moldavia
wo:Moldaawi
wuu:摩尔多瓦
xal:Молдавмудин Орн
xmf:მოლდოვა
yi:מאלדאווע
yo:Móldófà
zea:Moldâvië
zh:摩尔多瓦
zh-min-nan:Moldova
zh-yue:摩爾多瓦

Vikipedija:Neutralus požiūris


Neutralus požiūris () - vienas iš pamatinių Vikipedija principų. Visi Vikipedijos straipsniai turi būti rašomi neutraliai ir nešališkai.
Rašyti neutraliai šiek tiek padeda enciklopedinio stiliaus, aprašyto Vikipedija:Enciklopedinis stilius, naudojimas.

Neutralumas


Ši taisyklė reikalauja, kad, jei kokiu nors klausimu esama keleto skirtingų reikšmingų nuomonių, jos visos turi būti sąžiningai pateikiamos. Nė viena iš jų neturi būti pateikta kaip „vienintelė teisinga“. Straipsnio skaitytojui turi būti palikta teisė pačiam susidaryti savo nuomonę duotu klausimu.
Neutralumo Vikipedijoje siekiama, stengiantis straipsniuose pateikti teiginius, kurie nėra rimtai ginčijami („faktus“). Pavyzdžiui, toks yra teiginys „Platonas buvo filosofas.“, bet ne teiginiai „Dievas yra.“ ar „Dievo nėra.“. Tačiau pabrėžtina, kad straipsniuose ''galima'' pateikti „faktus apie nuomones“. Pavyzdžiui, nors ateizmas ginčija teiginį „Dievas yra.“, o teizmas - teiginį „Dievo nėra.“, teiginiai „Šv. Tomas Akvinietis teigė, kad Dievas yra.“ ar „Karlas Marksas teigė, kad Dievo nėra.“ ''nėra'' rimtai ginčijami ir gali būti pateikiami Vikipedijoje. Taip pat galima pateikti argumentus, kuriais grindžiama viena ar kita nuomonė. Pastebėtina, kad tokie teiginiai paprastai būna lengvai patikrinami ir dėl to atitinka taisyklę Vikipedija:Patikrinamumas.

Perdėtas dėmesys


Ši taisyklė reikalauja sąžiningai aprašyti visas reikšmingas nuomones, bet tai nereiškia, kad negali būti nurodytas vyraujantis požiūris (jei toks yra). Ši taisyklė taip pat nereikalauja, kad visiems požiūriams būtų skiriamas vienodas dėmesys: vyraujančią nuomonę galima aprašyti plačiau, o visiškai nereikšminga nuomonė gali likti nepaminėta. Reikšmingą (pagal Vikipedija:Reikšmingumas taisyklės nustatytus kriterijus) labai smulkios mažumos nuomonę galima paminėti tik straipsnyje, skirtame šiai nuomonei aprašyti.
Perdėtas dėmesys vengtinas ne tik aprašant įvairius požiūrius. Taip pat reikia vengti straipsniuose teikti perdėtą dėmesį mažiau reikšmingiems straipsnio objekto aspektams.

Vertinimas


Pateikiant informaciją, reikėtų vengti dalyko vertinimo, nuomonės reiškimo, idėjų propagavimo. Tačiau galima pateikti skirtingas pozicijas ir parodyti, kokiais argumentais jos remiamos.

Vertinimo pagrindimas


Pateikiant vertinimą, jei įmanoma, nurodomas šaltinis (tyrimas, solidi žiniasklaidos priemonė) bei tokio vertinimo datą (metai, mėnuo), vertinimo kriterijus.

Tegu faktai kalba patys už save


Pabrėžtina, kad vertinimo nebuvimas Vikipedijos straipsnyje dar nereiškia, kad skaitytojai negalės patys susidaryti savo vertinimo remdamiesi pateiktais faktais. Kaip teigė Angliškos Vikipedijos naudotojas :en:User:Karada diskusijoje dėl straipsnio apie Sadamas Huseinas:
: Net nereikės pasakyti, kad jis buvo blogas. Dėl to ir straipsnis apie Hitlerį neprasideda nuo „Hitleris buvo blogas žmogus.“ - mums to nereikia, jo darbai jį pasmerkia. Mes tiesiog šaltai pateikiame faktus apie Holokaustą, ir žuvusiųjų balsai naujai suskamba taip, kad tolesni komentarai pasidaro beprasmiai ir nereikalingi. Prašau čia daryti tą patį: išvardinkite Sadamo nusikaltimus ir pateikite šaltinius.

Ne neutralūs teiginiai ir jų taisymo pavyzdžiai

Emocinis teigiamas vertinimas


Ne neutralus variantas:
: Neabejotino talento Eilius Eiliatvėrys-Rašeivauskas - genialiausias mūsų epochos poetas, kurio pasiekimais žavisi visa pažangioji žmonija.
Pataisytas variantas:
: Poetas Eilius Eiliatvėrys-Rašeivauskas buvo teigiamai įvertintas kritikų ''citatos''. Jis gavo X, Y ir Z literatūros premijas. Kritikas Kirvius Griausmaitis-Žaibavičius parašė straipsnį, kuriame teigė, kad „šis poetas yra genialus“.

Emocinis neigiamas vertinimas


Ne neutralus variantas:
: Eilius Eiliatvėrys-Rašeivauskas - šarlatanas, kuris įkyri redakcijoms siūlydamas savo nuobodžias eiles.
Pataisytas variantas:
: Apie poetą Eilių Eiliatvėrį-Rašeivauską neigiamai pasisakė kritikai ir skaitytojai ''citatos''. Kritikas Kirvius Griausmaitis-Žaibavičius parašė straipsnį, kuriame teigė, kad šio poeto eilės yra nuobodžios.
af:Wikipedia:Neutrale standpunt
als:Wikipedia:Neutraler Standpunkt
an:Wikipedia:Neutralidat d'o punto d'anvista
ar:ويكيبيديا:وجهة النظر المحايدة
as:ৱিকিপিডিয়া:নিৰপেক্ষ দৃষ্টিভংগী
ast:Uiquipedia:Puntu de vista neutral
az:Vikipediya:Neytral mövqe
be:Вікіпедыя:Нейтральны пункт гледжання
be-x-old:Вікіпэдыя:Нэўтральны пункт гледжаньня
bg:Уикипедия:Неутрална гледна точка
bn:উইকিপিডিয়া:নিরপেক্ষ দৃষ্টিভঙ্গি
br:Wikipedia:Kumuniezh/Chom neptu
bs:Wikipedia:Neutralno gledište
ca:Viquipèdia:Punt de vista neutral
chr:Wikipedia:Neutral point of view
ckb:ویکیپیدیا:بێلایەنی ڕوانگە
co:Wikipedia:Puntu di vista neutru
cs:Wikipedie:Nezaujatý úhel pohledu
csb:Wiki:Neùtralny pùnkt zdrzeniégò
cy:Wicipedia:Safbwynt niwtral
da:Wikipedia:Skriv Wikipedia fra et neutralt synspunkt
de:Wikipedia:Neutraler Standpunkt
el:Βικιπαίδεια:Ουδετερότητα
en:Wikipedia:Neutral point of view
eo:Vikipedio:Neŭtrala vidpunkto
es:Wikipedia:Punto de vista neutral
et:Vikipeedia:Neutraalne vaatepunkt
eu:Wikipedia:Ikuspegi neutrala
fa:ویکی‌پدیا:دیدگاه بی‌طرف
fi:Wikipedia:Neutraali näkökulma
fiu-vro:Wikipedia:Eräpoolõlda saisukotus
fr:Wikipédia:Neutralité de point de vue
fy:Wikipedy:Objektivens
gl:Wikipedia:Punto de vista neutral
gu:વિકિપીડિયા:નિષ્પક્ષ દૃષ્ટિકોણ
he:ויקיפדיה:נקודת מבט נייטרלית
hr:Wikipedija:Nepristrano gledište
hsb:Wikipedija:NPOV
hu:Wikipédia:Semleges nézőpont
hy:Վիքիպեդիա:Չեզոք տեսակետ
ia:Wikipedia:Puncto de vista neutral
id:Wikipedia:Sudut pandang netral
ig:Wikipedia:Neutral point of view
is:Wikipedia:Hlutleysisreglan
it:Wikipedia:Punto di vista neutrale
ja:Wikipedia:中立的な観点
jv:Wikipedia:Cara ndeleng nétral
ka:ვიკიპედია:ნეიტრალური თვალსაზრისი
ko:위키백과:중립적 시각
lb:Wikipedia:Neutralitéit
ln:Wikipedia:Neutralité de point de vue
mg:Wikipedia:Fijerena tsy mitongilana
mk:Википедија:Неутрална гледна точка
ml:വിക്കിപീഡിയ:സന്തുലിതമായ കാഴ്ച്ചപ്പാട്
mn:Wikipedia:Төвийг сахисан байр суурь
ms:Wikipedia:Pandangan berkecuali
nl:Wikipedia:Neutraal standpunt
nn:Wikipedia:Objektivitet
no:Wikipedia:Objektivitet
pa:ਵਿਕਿਪੀਡਿਆ:ਉਦਾਸੀਨ ਨਜ਼ਰੀਆ
pl:Wikipedia:Neutralny punkt widzenia
pt:Wikipédia:Princípio da imparcialidade
qu:Wikipidiya:Mana hukllap qhawariyninlla
rmy:Vikipidiya:Birigyardo jalipen
ro:Wikipedia:Punct de vedere neutru
ru:Википедия:Нейтральная точка зрения
scn:Wikipedia:Puntu di vista niutrali
sco:Wikipedia:Whit NPOV is
sh:Wikipedia:Neutralan stav
simple:Wikipedia:Neutral point of view
sk:Wikipédia:Nestranný uhol pohľadu
sl:Wikipedija:Nepristranskost
sq:Wikipedia:Pikëpamje neutrale
sr:Википедија:Неутрална тачка гледишта
sv:Wikipedia:Neutral synvinkel
ta:விக்கிப்பீடியா:நடுநிலை நோக்கு
te:వికీపీడియా:తటస్థ దృక్కోణం
tg:Википедиа:Бетарафӣ
th:วิกิพีเดีย:มุมมองที่เป็นกลาง
tl:Wikipedia:Walang pinapanigang pananaw
tr:Vikipedi:Tarafsız bakış açısı
uk:Вікіпедія:Нейтральна точка зору
ur:منصوبہ:متعادل نقطۂ نظر
uz:Vikipediya:Betaraf nuqtai nazar
vi:Wikipedia:Thái độ trung lập
yi:װיקיפּעדיע:נייטראל
zh:Wikipedia:中立的观点
zh-min-nan:Wikipedia:Tiong-li̍p ê koan-tiám
zh-yue:Wikipedia:中立嘅觀點

Sociologija

Vaizdas:Auguste_Comte.jpg]]
Sociologija (iš lotynų kalba ''socius'' – ''kompanionas'' ir iš graikų kalba ''λόγος'' – ''mokslas'') – mokslas, tiriantis ir aprašantis visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politologija arba ekonomika), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacija). Jie tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – visuomenės susisluoksniavimas (socialinė stratifikacija), t. y. susiskirstymas į įvairias socialines grupes.
Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte'as. Sociologija atsirado XIX amžius amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypač po Émile Durkheim ir jo pasekėjų postūmio.
Šiais laikais sociologai tiria Socialinė struktūra, kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip rasė, etniškumas, klasė arba lytis (giminė) bei tokius institutus kaip šeima; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant nusikalstamumas ir Skyrybos; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.
Sociologai dažnai remiasi kiekybinis tyrimas siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti modelis, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad kokybiniai tyrimai – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.

Istorija

Sociologijos šakos


Darbo sociologija nagrinėja pramonė, jos pasiekimus ir ryšį su visuomenės raida
Deviantinio elgesio sociologija tiria elgesį, pažeidžiantį visuomenės socialines normas (pvz., baudžiamoji veika).
Ekonominė sociologija tiria ekonominių reiškinių socialines priežastis ir padarinius. Tai apima išteklius, rinkos, turto ir skurdo problemų, demografinių procesų tyrimą ir kt.
Kultūros sociologija nagrinėja kultūra apraiškas visuomenėje ir kultūros vaidmenį žmogaus socializacijos procese.
Istorinė sociologija nagrinėja tai, kaip istoriniai procesai veikia visuomenės vystymąsi.
Lyčių sociologija
Miesto ir kaimo sociologija
Politinė sociologija
Šeimos sociologija tiria Šeima formavimąsi, vystymąsi ir funkcijas bei šeiminius ryšius.
Švietimo sociologija tiria švietimas vaidmenį visuomenėje.
Teisės sociologija
Kategorija:Sociologija
af:Sosiologie
am:የባሕል ጥናት
an:Sociolochía
ar:علم الاجتماع
arz:سوسيولوجيا
ast:Socioloxía
az:Sosiologiya
bat-smg:Suocēluogėjė
be:Сацыялогія
be-x-old:Сацыялёгія
bg:Социология
bn:সমাজবিজ্ঞান
bo:སྤྱི་ཚོགས་རིག་པ།
bs:Sociologija
ca:Sociologia
ceb:Sosyolohiya
ckb:کۆمەڵناسی
co:Sociologia
cs:Sociologie
cv:Социологи
cy:Cymdeithaseg
da:Sociologi
de:Soziologie
diq:Sosyolociye
el:Κοινωνιολογία
en:Sociology
eo:Sociologio
es:Sociología
et:Sotsioloogia
eu:Soziologia
ext:Sociologia
fa:جامعه‌شناسی
fi:Sosiologia
fiu-vro:Sotsioloogia
fr:Sociologie
frr:Sosjologii
fur:Sociologjie
fy:Sosjology
ga:Socheolaíocht
gan:社會學
gd:Eòlas-comainn
gl:Socioloxía
gv:Sheshoaylleeaght
he:סוציולוגיה
hi:समाजशास्त्र
hr:Sociologija
hu:Szociológia
hy:Հասարակագիտություն
ia:Sociologia
id:Sosiologi
ie:Sociologie
io:Sociologio
is:Félagsfræði
it:Sociologia
ja:社会学
jv:Sosiologi
ka:სოციოლოგია
kk:Әлеуметтану
ko:사회학
krc:Социология
ku:Civaknasî
ky:Социология
la:Sociologia
lad:Sosiolojiya
lb:Soziologie
li:Sociologie
lij:Sòciologia
lv:Socioloģija
mk:Социологија
ml:സമൂഹശാസ്ത്രം
mr:समाजशास्त्र
ms:Sosiologi
mt:Soċjoloġija
mwl:Sociologie
nds:Soziologie
nds-nl:Sosjologie
ne:समाजशास्त्र
new:समाजशास्त्र
nl:Sociologie
nn:Sosiologi
no:Sosiologi
nov:Sosiologia
nrm:Sociologie
oc:Sociologia
os:Социологи
pl:Socjologia
ps:ټولنپوهنه
pt:Sociologia
ro:Sociologie
ru:Социология
rue:Соціолоґія
sah:Социология
sc:Sotziologia
scn:Suciuluggìa
sco:Sociology
sh:Sociologija
simple:Sociology
sk:Sociológia
sl:Sociologija
sq:Sociologjia
sr:Социологија
su:Sosiologi
sv:Sociologi
ta:சமூகவியல்
te:సామాజిక శాస్త్రం
tg:Ҷамъиятшиносӣ
th:สังคมวิทยา
tk:Sosiologiýa
tl:Sosyolohiya
tpi:Sosiolosi
tr:Sosyoloji
tt:Социология
uk:Соціологія
ur:معاشریات
uz:Sotsiologiya
vec:Sociołogia
vi:Xã hội học
war:Sosyolohiya
xh:ISosioloji
yi:סאציאלאגיע
yo:Ìṣeọ̀rọ̀àwùjọ
zea:Sociolohie
zh:社会学
zh-min-nan:Siā-hoē-ha̍k
zh-yue:社會學

Televizija


Vaizdas:MDR Kripo live.jpg
Vaizdas:RTL Junkersdorf.jpg
Televìzija ( < ''tele – atstumas'' +  – regėjimas) – judamų ar nejudamų objektų atvaizdų perdavimas per atstumą laidinio arba Radijo ryšys priemonėmis. Pagrindinės vaizdo perdavimo grandys: televizijos studijos kamera, transliacinis siųstuvas, siunčiamoji antena, ryšio kanalas, priimamoji antena, televizorius.

Istorija


1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami televizoriuje.
1926 m. škotas J. Bairdas pademonstravo elektromechaninę televizijos sistemą. Bell Labs perduoda televizijos pagalba kino filmą.
1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius P.T. Farnsworthas sukūrė pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą.
1928 m. liepos 2 d. pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti TV programa (JAV).
1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija.
1931 m. Elektroninės televizijos transliacijos pradėtos Los Andžele ir Maskvoje.
1936 m. pirmą kartą pasaulyje tiesiogiai transliuojamos olimpinės žaidynės (iš Berlyno; transliacijas stebėjo 150 tūkst. žiūrovų).
1937 m. BBC pradeda reguliariai transliuoti televizijos programas.
1938 m. Firma „Du Mont“ pradeda prekiauti pirmuoju buitiniu elektroniniu televizoriumi.
1950 m. Pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.
1957 m. balandžio 30 d. Televizija pradėta transliuoti Lietuvoje.
1975 m. vasario 26 d. Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.
1989 m. rugpjūčio 4 d. įsteigta pirmoji kabelinė televizija Lietuvoje (Klaipėdoje).
1991 m. Įsteigta Rytų Lietuvos televizija, 1993 m. perorganizuota į Baltijos televizija.
1996 m. rugpjūtį veiklą pradėjo pirmoji mikrobangė daugiakanalė televizija Lietuvoje UAB „Mikrovisatos TV”.
2004 m. Lietuvoje pradėtos pirmosios skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijos (53-uoju TV kanalu, televizijos programos TV1, LNK, „Balticum auksinis”, „TV1000”, „Viasat History”).
2006 m. Lietuvoje išduotos pirmosios licencijos transliuoti laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais, kurių tiesioginė paskirtis nėra programų transliavimas ar retransliavimas (UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras”, AB „Lietuvos telekomas” (TEO LT)).
1996 m. gruodį JT Generalinė asamblėja paskelbė lapkričio 21-ąją Pasauline televizijos diena.

Skaitmeninė televizija


Antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimo () standarto stotys šiuo metu įdiegtos ir sėkmingai veikia keliose šalyse, tarp jų JK, Švedija, Vokietija.
Bendrieji DVB-T tinklų planavimo ir koordinavimo principai Europoje buvo sukurti ir patvirtinti Europos šalių Radijo ryšio administracijų susitikime Česteryje 1997 metais. Jie numato, kad siekiant užtikrinti organišką palaipsninį perėjimą nuo analoginės TV transliavimo standartų prie skaitmeninio DVB-T standarto, bus panaudojami įprasti 8 MHz pločio kanalai, atitinkantys analoginės TV kanalus. Detalios analoginės TV kanalų „perskyrimo“ skaitmeninei DVB-T sistemai koordinavimo procedūros numatytos Česterio susitarimo medžiagoje.
Pradedant planuoti Lietuvos nacionalinius DVB-T standarto televizijos tinklus buvo remtasi monokanaliniu–sinchroniniu principu (SFN tinklai), panaudojant visose stotyse dabartinius standartinius 50, 59, 60 TV kanalus, tačiau esant daug koordinavimo problemų su kaimyninėmis šalimis teko atsisakyti kai kurių stočių, o jų vietose panaudoti kitus kanalus. Šiuo metu 36 bei 53 kanalais yra koordinuojami DVB–T tinklai vakarinėje Lietuvos dalyje, 33, 50 bei 57 kanalais – rytinėje Lietuvos dalyje, o 59 ir 60 kanalais koordinuojami tinklai apima beveik visą šalį.
Pagal CEPT direktyvą skaitmeninei televizijai numatyta panaudoti ir 61–69 standartinius TV kanalus. Kadangi Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės šalys, neturi šio ruožo priskyrimų, numatytų Stokholmo–61 plane, todėl 1999 metų sausio mėnesį Druskininkuose buvo surengtas daugiašalis susitikimas, kuriame dalyvavo ekspertai iš Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos bei Švedijos. Susitikimo metu buvo sutarta sukurti bendrą regioninį skaitmeninės TV planą 61–69 TV kanaluose, paremtą nedidelių (turinčių apie 100 km skersmens padengimo sritį) monokanalinių–sinchroninių tinklų principu. Prie šio plano kūrimo 2000 metų vasario mėnesį daugiašalio ekspertų susitikimo metu Kijeve taip pat prisidėjo ir Bulgarija, Suomija, Vengrija, Moldova ir Turkija. 2002 m. rugpjūtį susitikimo Nidoje metu pasirašytas daugiašalis DVB-T koordinavimo 61-69 TV kanaluose susitarimas.
Vienu skaitmeninės televizijos kanalu galima perduoti nuo 1 iki 6 aukštos kokybės TV programų. Šis skaičius priklauso nuo pasirinkto moduliacijos tipo ir apsauginio intervalo trukmės. Lietuvoje planuojama naudoti C2/G DVB–T variantą. Tai atitinka 64–QAM moduliaciją, su duomenų kodavimo santykiu 2/3, nešlių skaičiumi 8k bei apsauginio intervalo trukme 1/8. Šiuo atveju vienu kanalu galima perduoti 4 aukštos kokybės TV programas.

Raiškioji televizija


Šiuo metu yra bandomi raiškioji televizija (HDTV) projektai. Didele raiška siunčiamas signalas gali būti naudojamas plačiaekraniuose televizoriuose, rodant transliuojamą vaizdą kino teatre ir panašiai.
Kategorija:Televizija
af:Televisie
am:ቴሌቪዥን
an:Televisión
ang:Feorrsīen
ar:تلفاز
arc:ܦܪܣ ܚܙܘܐ
arz:تليفزيون
ast:Televisión
az:تلویزیون
bat-smg:Televėzėjė
be:Тэлебачанне
be-x-old:Тэлебачаньне
bg:Телевизия
bn:টেলিভিশন
br:Skinwel
bs:Televizija
ca:Televisió
ckb:تەلەڤیزیۆن
crh:Telekörüv
cs:Televize (médium)
cv:Телекурăм
cy:Teledu
da:Fjernsyn
de:Fernsehen
diq:Têlevizyon
el:Τηλεόραση
eml:Televisiån
en:Television
eo:Televido
es:Televisión
et:Televisioon
eu:Telebista
ext:Televisión
fa:تلویزیون
fi:Televisio
fiu-vro:Televis'uun
fo:Sjónvarp
fr:Télévision
frp:Tèlèvijon
fy:Televyzje
ga:Teilifís
gan:電視
gd:Telebhisean
gl:Televisión
gn:Ta'angambyry
got:𐍆𐌰𐌹𐍂𐍂𐌰𐍃𐌰𐌹𐍈𐌰𐌽
hak:Thien-sṳ
haw:Kelewikiona
he:טלוויזיה
hi:दूरदर्शन
hif:Television
hr:Televizija
hu:Televízió
ia:Television
id:Televisi
io:Televiziono
is:Sjónvarp
it:Televisione
ja:テレビ
jv:Télévisi
ka:ტელევიზია
kab:Tiliẓri
ki:Terebiceni
kk:Телевидение
km:ទូរទស្សន៏
kn:ದೂರದರ್ಶನ
ko:텔레비전
ks:ٹٮ۪لِوِجَن
ku:Televîzyon
ky:Телекөрсөтүү
la:Televisio
lad:Televizyón
lb:Televisioun
lij:Televixon
lmo:Television
lv:Televīzija
map-bms:Televisi
mk:Телевизија
ml:ടെലിവിഷൻ
mr:दूरचित्रवाणी
ms:Televisyen
mwl:Telibison
my:တယ်လီဗစ်ရှင်း
mzn:تیلوزیون
nds:Feernseher
nds-nl:Tillevisie
ne:टेलिभिजन
nl:Televisie
nn:Fjernsyn
no:Fjernsyn
nov:Televisione
nrm:Télévision
nv:Níłchʼi naalkidí
oc:Television
pap:Television
pdc:Guckbax
pi:दूरदर्शन यन्त्र
pl:Telewizja
pnb:ٹی وی
ps:تلويزون
pt:Televisão
qu:Ñawikaruy
ro:Televiziune
ru:Телевидение
rue:Телевізія
sa:दूरदर्शनम्
sah:Телевидение
sc:Televisione
scn:Televisioni
sco:Televeesion
sh:Televizija
si:රූපවාහිනිය
simple:Television
sk:Televízia
sl:Televizija
sm:Televise
so:Telefishin
sq:Televizioni
sr:Телевизија
su:Televisi
sv:Television
sw:Televisheni
ta:தொலைக்காட்சி
te:దూరదర్శిని
th:โทรทัศน์
ti:ቲቪ
tl:Telebisyon
tr:Televizyon
tt:Телевидение
ug:تېلېۋىزور
uk:Телебачення
ur:بعید نُما
uz:Televideniye
vec:Tełevixion
vi:Truyền hình
wa:Televuzion
war:Telebisyon
wuu:电视机
xal:Телеүзгдл
yi:טעלעוויזיע
yo:Tẹlifísàn
zh:电视
zh-classical:電視
zh-min-nan:Tiān-sī
zh-yue:電視

Žaidimas


:''Apie filmą žr. - Žaidimas (1997 filmas).''
Vaizdas:Paul Cézanne, Les joueurs de carte (1892-95).jpg
Žaidimas – vieno ar kelių žmonių laisvalaikio leidimo būdas, turintis apibrėžtą tikslą bei taisykles.

Žaidimų tipai


Dėlionės
Kauliukai
Kazino žaidimai
Kompiuteriniai žaidimai
Kortų žaidimai
Loginiai žaidimai
Mokomieji žaidimai
Skaičiuotės
Stalo žaidimai
Televizijos žaidimai
Žaidimas vaidmenimis
Vaikų žaidimai
Žodžių žaidimai

Psichologijoje


Psichologije žaidimas apibrėžiamas kaip viena iš veikla formų. Jis skatina vaiko vystymąsi ir intelektinį tobulėjimą. Žaidimas yra savitikslis, jo vertė slypi pačiame jame. Kadangi jis nukreiptas į nesavanaudiškų tikslų siekimą ir motyvuojamas tik pažinimo veiklos ir žinių taikymo, įgūdžių ir gebėjimai įgijimu, kurių prireiks ateityje.
Šie poreikiai „maitina“ vaiko viršsąmonės veiklą, o vaikas tampa fantazuotoju, atradėju, pionieriumi ir kūrėju.
Ne be pagrindo didieji žmonijos protai pravardíuoti infantilais, vaikiškais ar net „nesubrendusiais suaugusiais“.

Žaidimo reikšmė gyvūnijoje


Žaidimai būdingi tik Žinduoliai. Dažniausiai tuo užsiima jauni individai. Plėšrieji žinduoliai žaisdami mokosi tykoti ir pulti, augalėdžiai – pajusti pavojų ir nuo jo pasprukti. Bendruomeninius žinduolius, tarp jų ir Žmogus, moko bendrauti – garsais ar kūno laikysena išreikšti dominavimą, nuolankumą, susierzinimą ar pan.
Plėšrūnų žaidimai dažniausiai vaizduoja medžioklę. Mėgstamas būdas – pulti suaugusiojo Uodega. Įvairios grumtynės, nematytų daiktų apžiūrinėjimas lavina reakciją, judesių koordinaciją, greitą įv. situacijų įvertinimą, pusiausvyrą, jėgą ir pan.
Kategorija:Žaidimai
an:Chuego
ar:لعب
ast:Xuegu
ba:Уйын
bat-smg:Žaidėms
be:Гульня
be-x-old:Гульня
bg:Игра
bo:རོལ་རྩེད།
br:C'hoarioù
bs:Igra
ca:Joc
cs:Hra
cv:Вăйă
cy:Gêm
da:Spil (leg)
de:Spiel
el:Παιχνίδι
en:Game
eo:Ludo
es:Juego
et:Mäng
eu:Joko
fa:بازی (سرگرمی)
fi:Peli
fiu-vro:Mäng
fo:Spæl
fr:Jeu
fur:Zûc
fy:Spul
ga:Cluiche
gan:玩具
gd:Geama
gl:Xogo
gv:Gamman
he:משחק
hif:Game
hr:Igra
hu:Játék (pszichológia)
hy:Խաղ
ia:Joco
id:Permainan
io:Ludo
is:Spil
it:Gioco
iu:ᐄᒐᑕᐃᕕᑦᓴᐃᑦ
ja:ゲーム
jv:Dolanan
ka:თამაში
kaa:Oyın
kk:Ойын
kn:ಆಟ
ko:게임
krc:Оюн
ky:Оюн
la:Ludus
lad:Juego
li:Sjpel
ln:Lisano
lo:ເກມ
lv:Spēle
mg:Kilalao
mk:Игра
ms:Permainan
mwl:Jogo
nds:Speel
nl:Spel
nn:Spel
no:Spill
nrm:Gamme
oc:Jòc
pcd:Jus
pl:Gra
pnb:کھیڈ
ps:لوبه
pt:Jogo
qu:Pukllay
ro:Joc
ru:Игра
rue:Гра
sah:Оонньуу
scn:Jòcura
sco:Gemmes an sport
sh:Igra
simple:Game
sk:Hra (zábava)
sl:Igra
sq:Loja
sr:Игра
stq:Spil
su:Kaulinan
sv:Spel
ta:ஆட்டம்
th:เกม
tl:Laro
tt:Уен
uk:Гра
ur:لعبہ
vec:Zugo
vi:Trò chơi
wa:Djeu
war:Uyag
yi:שפיל
zh:游戏
zh-min-nan:Iû-hì
zh-yue:玩

1905–1907 m. Rusijos revoliucija


1905-1907 m. revoliucija vyko Rusijos imperija ir turėjo ženklų poveikį Lietuvai. Aktyvūs veiksmai nuo pat revoliucijos pradžios vyko ir Lietuvoje, Vilnius ir kituose miestuose buvo streikuojama. Revoliucijai buvo charakteringas spontaniškumas, jai tiesiogiai niekas nevadovavo, ši revoliucija neturėjo vieningų tikslų.

Eiga


Vaizdas:BloodySunday1905.jpg
Socialinės-politinės prielaidos revoliucijai įvykti klostėsi nuo 1904 – 1905 m. Rusijos–Japonijos karas. Postūmis revoliucijai prasidėti buvo taikios darbininkų demonstracijos Sankt Peterburgas sušaudymas 1905 metų sausio 22 d. (vadinamasis „Kruvinasis sekmadienis (1905)“). Vėliau plėtėsi valstiečių neramumai, darbininkų bruzdėjimai, revoliucija persimetė į armiją ir laivyną (šarvuočio „Potiomkinas“, Vladivostokas sukilimai). Savo reikalavimus pradėjo kelti ir buržuazija.
Kūrėsi profesinės ir profesinės-politinės sąjungos, darbininkų deputatų tarybos, stiprėjo socialdemokratų partija bei eserai, įsikūrė Kadetai (partija).
Iki 1905 m. rudens Rusijos imperinė valdžia praktiškai prarado Lietuvos regiono kontrolę, nors 1905 m. gegužės 3 d. Vilniaus gubernijoje, rugpjūčio 28 d. Kauno gubernija ir lapkričio 12 d. Suvalkų gubernija buvo įvesta sustiprintos apsaugos padėtis. 1905 m gruodžio 4-5 d. Vilniuje susirinko Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo 2000 atstovų, kurių daugiau nei pusė buvo valstiečiai. Jame reikalauta Lietuvos autonomijos bei kt. teisių ir laisvių.
Revoliucija faktiškai buvo nuslopinta 1906 m., nors revoliuciniai veiksmai tęsėsi iki 1907 m. Imperatorius buvo priverstas pažadėti ženklių nuolaidų, kurios reiškė absoliutinės Monarchija silpninimą ir tam tikrų konstitucinės monarchijos elementų įvedimą.
Kategorija:Revoliucijos
Kategorija:Rusijos imperija
Kategorija:Rusijos istorija
af:Russiese Rewolusie (1905)
ar:الثورة الروسية 1905
bg:Революция в Русия (1905)
ca:Revolució russa de 1905
cs:Ruská revoluce (1905)
cv:1905-07 çулсенчи революцийĕ
da:Den Russiske Revolution 1905
de:Russische Revolution 1905
el:Ρωσική επανάσταση του 1905
en:Revolution of 1905
eo:Rusia revolucio de 1905
es:Revolución rusa de 1905
et:1905. aasta revolutsioon
eu:1905eko Errusiako Iraultza
fa:انقلاب روسیه (۱۹۰۵)
fi:Venäjän vuoden 1905 vallankumous
fr:Révolution russe de 1905
gl:Revolución Rusa de 1905
he:מהפכת 1905
hu:1905-ös orosz forradalom
it:Rivoluzione russa del 1905
ja:ロシア第一革命
kk:Бірінші Орыс Революциясы
lv:1905. gada revolūcija
ne:सन् १९०५-१९०७ को प्रथम रुसी पुँजीजीवी प्रजातन्त्रवादी क्रान्ति
nl:Revolutie van 1905
no:1905-revolusjonen
pl:Rewolucja 1905 roku
pt:Revolução Russa de 1905
ro:Revoluția rusă din 1905
ru:Революция 1905—1907 годов в России
sr:Руска револуција 1905.
sv:Ryska revolutionen 1905
ta:உருசியப் புரட்சி, 1905
th:การปฏิวัติรัสเซีย พ.ศ. 2448
uk:Революція 1905—1907
vi:Cách mạng Nga (1905)
zh:1905年俄国革命

HomePage

Pagrindinis puslapis

Pramoga

Vaizdas:Lightmatter firebreath.jpg
Pramoga – pasilinksminimo ar emocinio atsipalaidavimo forma, skirta išlaikyti auditorijos ar dalyvių dėmesį. Tai tokia laisvalaikio praleidimo rūšis, kuri suteikia galimybę maloniai praleisti laiką, pasilinksminti, patirti gerų emocijų, pojūčių. Pramogos gali padėti įveikti vadinamąjį „sensorinį alkį“. Viena iš svarbiausių rekreacinės – pramoginės veiklos uždavinių, pakelti bendrą žmogaus tonusą, kurti gerą, džiaugsmingą nuotaiką. Emocinė reakcija į tai kas linksma, juokinga, pašalina nervinę įtampą, nuovargį. Nuotaikingas pramoginis renginys sukuria džiaugsmo pojūtį, sustiprina optimistinį požiūrį į gyvybė, todėl organizuojant pramoginę veiklą svarbu, kad joje būtų efektingų, smagių, gražių renginių, humoro, žaidimų, atrakcijų.
Pramogos skirstomos: Koncertas, Diskoteka, Naktinis klubas lankymas, Sportas renginių stebėjimas ir dalyvavimas, medžioklė, žvejyba, lankymasis Baras.
Pramogos yra labai svarbus Turizmas elementas.

Pramogų ypatumai


Pramogos turi keletą jas nusakančių bruožų, kurie lemia tų pramogų pobūdį.
Stebėjimas/ pramogos dalyvauti.
Pramogos organizuojamos iš anksto/ spontaniškos pramogos.
Grupinės/ individualios pramogos.
Pramogos kurioms reikalingi įrenginiai/ nereikalingi įrenginiai.
Pramogų organizavimo skirstynas pagal rūšis:
pagal metų laiką: sezoninės ir universalios;
pagal veiklos vietą: lauko, patalpų;
pagal dalyvių skaičių: individualios, porinės, gurpinės, masinės;
pagal organizacinę veiklą: organizuota, neorganizuota;
pagal įstaymų reglamentavimą: reglamentuotos, nereglamentuotos įstatymų;
pagal pavojų gyvybei: pavojingos, nepavojingos;
pagal kilmę: vietinės, nacionalinės, tarptautinės;
pagal pobūdį: gamtos, įvairių pramogų, sporto

Pavyzdžiai


Kelios pramogų rūšys:
Televizija
Kinas
Teatras
Šokis
Sportas
Lažybos
Radijas
Bendravimas
Gėrimas
Muzika
Medžioklė
Žūklė
Humoras
Magija
Cirkas
Rankdarbiai
Kryžiažodis
Žaidimas
Loginis žaidimas
Dėlionės
Kategorija:Pramogos
am:መዝናኛ
ar:ترفيه
az:Əyləncə
bat-smg:Pramuoga
be:Забава
bg:Развлечение
bm:Tulon
bn:বিনোদন
bs:Zabava
ca:Entreteniment
cs:Zábava
cy:Adloniant
da:Underholdning
el:Ψυχαγωγία
en:Entertainment
es:Entretenimiento
et:Meelelahutus
fa:تفنن
fi:Viihde
fiu-vro:Aoviidüs
fo:Undirhald
fr:Divertissement
fur:Divertiment
ga:Oirfide
gv:Eunysseyrys
he:בידור
hi:मनोरंजन
ht:Divètisman
ia:Intertenimento
id:Hiburan
is:Skemmtun
it:Intrattenimento
ja:エンターテインメント
kk:Бейғам тынығу
kn:ಮನೋರಂಜನೆ
ko:엔터테인먼트
ltg:Pavaļa
lv:Izklaide
mk:Забава
ml:വിനോദം
mr:मनोरंजन
ms:Hiburan
ne:मनोरंजन
nl:Amusement
nn:Underhalding
no:Underholdning
pl:Rozrywka
ps:وختتېری
pt:Entretenimento
ro:Divertisment
ru:Развлечение
sa:मनोरञ्जनं
sah:Аралдьыйыы
sh:Zabava
si:විනෝදාස්වාදය
simple:Entertainment
sk:Zábava (činnosť)
sl:Zabava
sq:Argëtimi
sv:Underhållning
ta:மகிழ்கலை
th:การบันเทิง
tl:Libangan
tr:Eğlence
uk:Розвага
ur:تفریح
vi:Giải trí
yi:פארוויילונג
yo:Fàájì
zh:娛樂
zh-yue:娛樂

Romas


Vaizdas:Three rums jvp.jpg
Romas – stiprus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš cukranendrė spirito.
Kai kurios romo rūšys daromos fermentacija ir distiliacija cukranendrių Sultys, kitos iš melasa, kuri gaunama kaip Cukrus gaminimo iš cukranendrių šalutinis produktas. Kai kurios romo rūšys gaminamos įvairiomis proporcijomis maišant cukrašvendrių sultis, sirupas ir melasą.
Įprastiniu būdu gaminant romą yra sumalamos cukranendrės, iš jų išgaunamos sultys, kurias kaitinant gaunamas sirupas. Gautas sirupas yra distiliuojamas ir fermentuojamas. Tokiu būdu gautas gėrimas laikomas (brandinamas) ąžuolinėse statinėse, kur įgauna šviesiai geltoną arba tamsesnį – iki rudo – atspalvį. Romo spalva nebūtinai rodo jo brandinimo laiką – kai kurie gamintojai išlaikytą romą filtruoja, o kiti į mažiau brandintą romą prideda karamelės spalvai suteikti.
Romas paprastai geriamas grynas arba maišomas Alkoholinis kokteilis.

Kokybė


Geras romas yra ilgą laiką brandinamas ąžuolinėse statinėse, panašiai kaip viskis ar konjakas.

Istorija


Pirmieji rašytiniai šaltiniai romą mini Barbadosas saloje 1688 m. Nuo to laiko romo gamyba pasižymi Karibų jūra regiono salos. Taip pat gaminamas Filipinuose, Australijoje, Madagaskare, Mauricijuje, Indijoje, Rejunione ir Kanaruose.
Romas nuo XVII amžius amžiaus pradėtas vartoti Europa, ypač Jungtinė Karalystė.
Kategorija:Distiliuoti alkoholiniai gėrimai
Kategorija:Lotynų Amerikos virtuvė
ar:رم
arz:روم (مشروب كحول)
bg:Ром
br:Rom
bs:Rum
ca:Rom
cs:Rum
cv:Ром
da:Rom (spiritus)
de:Rum
el:Ρούμι
en:Rum
eo:Rumo
es:Ron
et:Rumm
eu:Ron
fa:رام (نوشیدنی‌ الکلی)
fi:Rommi
fo:Romm
fr:Rhum
gl:Ron
he:רום
hr:Rum
ht:Wonm
hu:Rum
id:Rum
io:Rumo
is:Romm
it:Rum
ja:ラム酒
ka:რომი (სასმელი)
kk:Ром
ko:럼
la:Rhomium
lb:Rum
lv:Rums
mk:Рум
ml:റം
ms:Rum
my:ရမ်
nl:Rum (drank)
nn:Drikken rom
no:Rom (brennevin)
oc:Rom
pl:Rum
pt:Rum
ro:Rom (băutură alcoolică)
ru:Ром
simple:Rum
sk:Rum
sl:Rum
sr:Рум
sv:Rom (spritdryck)
th:เหล้ารัม
tr:Rom (içki)
uk:Ром
vi:Rượu Rum
zh:兰姆酒
zh-yue:冧酒

Jotvingiai


Vaizdas:Slav-7-8-obrez.png
Vaizdas:East europe 5-6cc.png
Vaizdas:Mapa prus.svg
Vaizdas:Poland under Boleslaw Chrobry.jpg
Vaizdas:Slavic peoples 9c map.jpg
Vaizdas:Cmentarzysko Jacwingow, Suwalszczyzna, Aug 2004 B.jpg netoli Suvalkų]]
Vaizdas:Kurhan.JPG kaimo]]
Vaizdas:Cmentarzysko Jacwingow, Suwalszczyzna, Aug 2004 A.jpg netoli Suvalkų]]
Jotvingiai (dar vadinti Sūduviais, Dainuviais, Poleksėnais) – išnykusi Baltai tauta, VIII a. pr. m. e. – XIX a. gyvenusi Jotva (dabar – Lenkija Palenkės vaivadija, dalis Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinė Dzūkija dalis). Jotvingių kalba ir kultūra buvo artimiausios lietuviams. XIII a.–XVII a. visus ar beveik visus jotvingius bent lingvistiškai asimiliavo rusėnai, lietuviai ir lenkai.
Ilgai gyvavusią dab. Suvalkija (nuo XX a. I pusės daugumos lietuvių tapatinamos su Jotva) „jotvingiškumo“ koncepciją visiškai paneigė neseni archeologiniai atradimai, parodę, kad iki pat XV a. prasidėjusios Užnemunės lietuviškosios rekolonizacijos Suvalkijoje gyveno ne jotvingiai, o lietuviai ir (Suvalkijos pietvakariuose) prūsai.

Etnogenezė


Pasak lietuvių archeologų, jotvingių etnosas susiformavo apie I tūkstm. pr. m. e. vidurį, prieš tai (IX a.-VIII a. pr. m. e. sandūroje) Brūkšniuotosios keramikos kultūra arealo pietvakariuose įsikūrus išeiviams iš tuo metu besiformuojančios Milogrado kultūra arealo (archeologai artimiausiomis Jotvingių pilkapių kultūros „giminaitėmis“ laiko abi minėtas archeologines kultūras ir V a. Brūkšniuotosios keramikos kultūros pagrindu susiformavusią Rytų Lietuvos pilkapių kultūra).
III a. jotvingių naujakuriams dar giliau įsiskverbus į Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealą, etniniu požiūriu jotvingiška kurį laiką buvo ir didesnė Nemuno bei Neries tarpupio dalis. V a.–VII a. (galutinai – VIII–IX(?) a.) į rytus nuo Nemuno gyvenusius jotvingius asimiliavo Lietuviai (rytiniai senlietuviai); daugumą Valkaviskas-Slanimas ruožo jotvingių tuo pat metu išstūmė ar asimiliavo IV–V a. dab. Vidurio Baltarusijoje susiformavusi Slavai
''drėgvų'', arba dregovičiai gentis.

Tautovardis


Tautovardis „jotvingiai“ (''jatviagi'', ''jatviazi'', ''jacviagi'', ''jacvingi'', ''jadzvingi'', ''jatvezen'' ir pan.) istoriniuose šaltiniuose pasirodo tik X a., tačiau mokslinėje literatūroje su jotvingiais tapatinami jau Klaudijus Ptolemėjus II a. sudarytame žemėlapyje minimi ''sudinoi''. Dėl autentiškos jotvingių genties savivardžio ir apskritai jų tautovardžio formos nesutariama; kai kurie tyrinėtojai (lenkų archeologas Ježis Nalepa (Jerzy Nalepa) ir jo sekėjai) spėja, kad jotvingių etnosą sudarė 3 ar 4 skirtingai vadinamos kiltys („gentys“), tačiau labiau argumentuotu turbūt laikytinas alternatyvus aiškinimas, anot kurio „etniškai monolitišką“ jotvingių etnosą skirtingais vardais vadino ne patys jotvingiai, bet jų kaimynai,– žinoma, kad Lietuviai (rytiniai senlietuviai) jotvingius vadino
''dainuviais'' ar
''deinuviais'', vokiečiai – „sūduviais“ (''Sudauer''), prūsai, rusėnai ir (kurį laiką) lenkai – „jotvingiais“ (*''jotvingys'', ''jatviagi'', ''jacvingi'' ir pan.), lenkai – „polieksianais“ (sen. lenkų literatūroje jotvingiai lotyniškai vadinami žodžiu ''polexiani'', o Jotva – ''Polexia'',- galimas daiktas, kad ši lotyniška lenkiško kraštovardžio ''Polieksija'' forma kilusi iš liet.
''palenkšiai'', t. y. Palenkės gyventojai).
Lietuvių kalba: ''Jotvingiai'', ''Sūduviai'', ''Dainuviai'', ''Deinuviai'', ''Poleksėnai'';
Lotynų kalba: ''Jaczwangos'', ''Jentousi'', ''Sudovia'', ''Pollexiani'';
Baltarusių kalba: ''ятвягі'', ''судовы'', ''судзіны'';
Lenkų kalba: ''Jaćwingowie'', ''Jaćwięgowie'', ''Jaćwięgi'', ''Jadźwingowie'', ''Sudowowie'', ''Sudawianie'', ''Polekszanie'', ''Połekszanie'', ''Dajnowie'';
Vokiečių kalba: ''Jatwinger'', ''Jadwinger'', ''Jotwinger'', ''Jatwägen'', ''Sudauer'', ''Pollexaner''.

Kovos


Iki XII a.–XIII a. sąvartos jotvingių gyvenamas arealas pietvakariuose siekė Vakarinis Bugas upę šiauriau Brestas (Baltarusija), tačiau šią Vysla-Dniepras prekybos kelio atkarpą visuomet siekė kontroliuoti ir Kijevo Rusia, o nuo XII a. pab. − jos dalies pagrindu susikūrusi Haličo-Volynės kunigaikštystė. 983 m. jotvingius puolė (ir nugalėjo) Rusios didžiojo kunigaikščio Vladimiras Sviatoslavičius, 1038 ir 1040 m. − Jaroslavas Išmintingasis, 1112 m. − Volynės kunigaikščio Jaroslavo, 1196 m. − Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai.
XI a.–XIII a. Jotvą ar jos dalį kelis kartus bandė prisijungti ir Lenkijos karalystė bei Mazovijos kunigaikštystė, o XII a. pab. dalį jotvingių žemių užkariavo Haličo-Volynės kunigaikštystė. Tikėtina, kad to paties amžiaus pab. Jotva kaip kelių baltiškų kunigaikštysčių federacijos subjektas ar autonominė kunigaikštystė prisijungė prie LDK (beje, 1243 m. Prūsijos vyskupysčių ribų nustatymo akte pateiktas „lietuvių ribų“ aprašymas leidžia manyti, kad XII a.–XIII a. Lietuvai kartu su Sūduva priklausė ir prūsai, tuo metu, matyt, jau kolonizuota dėl šios prūsiškos srities su lenkais konkuravusių jotvingių). 1205 m. ir vėliau jau jotvingiai (kartu su lietuviais) siaubė Volynę (manoma, kad XIII a. Jotvoje surenkamoje kariuomenėje galėjo būti iki 6 tūkst. raitelių ir keliskart daugiau pėstininkų); ~1200-1282 m. jungtinės lietuvių ir jotvingių karinės pajėgos atsikovojo beveik visas slaviškųjų valstybių XII a.–XIII a. užgrobtas jotvingių ir lietuvių žemes.
1219 m. buvo sudaryta LDK ir jotvingių bei lietuvių karinio spaudimo neatlaikiusios Haličo-Volynės kunigaikštystės taikos sutartis, tačiau 1227 m. (galbūt po hipotetinio LDK kunigaikščio Gimbuto mirties) Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Danilos Romanovičiaus valdomi volynėnai vėl atnaujino Jotvos puolimą,− 1240 m. jie susirėmė su jotvingiais prie Drohičinas (Lenkija), 1251 m. − prie Narevas ir Alkapės (Lukos) upių. 1257 m., po kelių bendrų Haličo-Volynės ir Lenkijos 1253–1257 m. surengtų siaubiamųjų žygių, jotvingiai buvo priversti kurį laiką mokėti Danilai juodųjų kiaunių kailių ir sidabro duoklę.
1253 m. liepą Lietuvos karalius Mindaugas Vokiečių ordinas užrašė, be kitų LDK žemių, ir pusę Dainavos; 1259 m. tas pats karalius ordinui atidavė jau beveik visą Dainavą, arba Jotvą.
1264 m. itin stiprų smūgį tuometiniams volynėnų sąjungininkams jotvingiams sudavė Lenkijos didžiojo kunigaikščio Boleslovo Droviojo vadovaujama lenkų kariuomenė, o 1277–1283 m. šiaurvakarinę jotvingių krašto dalį žiauriai nusiaubė Vokiečių ordinas, keršydami ir už jotvingių pagalbą prūsai jų Didžiojo sukilimo metu; tada kryžiuočiams ~1600 jotvingių iš dab. Augustavo apylinkų perkėlus į šiaurės vakarų semba, ten atsirado vad. „Sūduvių kampas“ („Sudauischer Winkel“). Ilgiausiai 1277–1283 m. kryžiuočių agresijai spyrėsi jotvingių kunigaikščiai bei vadai Komantas, Gedotė ir Kontgirdas. 1283 m. LDK pavaldus Jotvos kunigaikštis Komantas (jotvingis) nutraukė pasipriešinimą ir netgi perėjo į ordino pusę, tačiau daugelis kitų jotvingių vadų juo nepasekė ir pasitraukė į Gardinas apylinkes ar dar giliau į LDK (manoma, kad dab. Pietryčių Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje plačiu ruožu pabirę ''Dainavos''/''Dainavėlės'' vardo kaimai (gudų jie vadinami vietovardžiu ''Jac’viez' ''/''Jatviez' '') buvo įkurti XIII–XIV a. nuo kryžiuočių agresijos pabėgusių jotvingių).
1422 m. Melno taika visa Jotva buvo „visam laikui“ prijungta prie LDK. 1569 m. vakarinė Jotvos dalis (t. y. Palenkės vaivadija, kurią jau XV a. buvo pradėję kolonizuoti lenkai mazoviečiai) atiteko Lenkijai.

Jotvingių palikimas


Savo mirusiuosius jotvingiai laidojo apskrito plano pilkapiai, kurių sampilus apjuosdavo vienu ar keliais akmenų vainikais; akmenimis jie dažnai apdėdavo ir patį sampilą arba jo dalį,− tokie akmenimis apdėti jotvingių pilkapiai dar vadinami „krūsniniais“. IV–V a. visame jotvingių krašte įsigalėjo mirusiųjų palaikų deginimo paprotys: sudeginti palaikai būdavo užkasami pailgose duobėse; vyrui į kapą dažniausiai būdavo dedami ietis, skydas ir peilis (žuvusiam raiteliui − pentinai ir kirvis arba kalavijas), moteriai − antkaklės, rankogalinės apyrankės ir lankinės segės; vyrų įkapių drabužiai būdavo susegami žalvarine ar geležine sege. Jotvingiškų II–XIV a. pilkapių ypač gausu Suvalkai, Augustavas, Balstogės, Alytus, Kobrinas apylinkėse. Šalia Suvalkų miesto yra įkurtas Jotvingių pilkapio draustinis. Šiek tiek mažiau, be to, tik XII(?)-XVII a. datuojamų krūsninių jotvingių pilkapių žinoma Gardinas, Valkaviskas, Slanimas, Ščiutinas, Eišiškės, Dieveniškės ir Naugardukas apylinkėse, o negausūs XII–XIII(?) a. šiaurinių Borisovas apylinkių jotvingiški palaidojimai tikriausiai laikytini Drucko kunigaikščio Boriso Vseslavičiaus vadovauto Polockas kunigaikštystės kariaunos 1102 m. žygio prieš jotvingius metu į polockiečių nelaisvę patekusių jotvingių ir jų palikuonių kapais.
Jotvingiškų archeologinių paminklų tyrinėjimus ir jų apibendrinimą vis dar labai apsunkina tai, kad jotvingiški pilkapiai bei piliakalniai (pastarųjų žinoma apie 50) pasklidę trijų valstybių teritorijoje.
Dėl jotvingių kalba išnykimo laiko mokslininkai nesutaria. Dauguma jų tą išnykimą datuoja XVI a. ir XVII a. sąvarta, tačiau kai kas mano, kad atkampesnėse Belovežo giria vietose jotvingių kalba buvo gyva dar ir XX a. I pusėje; vieninteliu rašytiniu šios kalbos paminklu laikytinas 1978 m. šiaurinėje Belovežo girios dalyje rastas rankraštinis Narevo pagonių šnektų žodynėlis.
XV a.–XVI a. šiek tiek jotvingių dar būta Kameneco, Gardinas, Ščiutinas, Zietela apylinkėse. Iš 1857]–1860 m. įvairių konfesijų dvasininkų Rusijos Centriniam statistikos komitetui pateiktų duomenų apie tautinę parapijiečių sudėtį matyti, kad Gardino gubernijos Kobrinas, Brestas (Baltarusija), Valkaviskas ir kt. apskrityse tada dar gyveno ~31 tūkst. jotvingių; tiesa, visi ar beveik visi tie jotvingiai jau buvo dvikalbiai arba gudakalbiai, tačiau savuosius papročius daugelis jų išsaugojo iki pat XIX a. ir XX a. sąvartos (tuomet mirusių jotvingių ar jotvingių kilmės Gudai (etnonimas) kapai vis dar apdėti akmenimis, mirusiojo galvūgalyje įdėta puodų šukių, o kartais ir kirvis). Su jotvingiais siejama ir Augustavo girios šventoji vieta, Šiurpilio piliakalnis, Osovos piliakalnis, Poseinėlių piliakalnis, Osinkų piliakalnis, Klevų piliakalnis, Aglinės piliakalnis ir Barsukalnis (Punskas) kalnas.
Jotvingiai nuo seno garsėjo beatodairiška jų karių narsa (kuri jau nuo XII a. aiškinama kaip jotvingių tikėjimo reinkarnacija pasekmė) ir šiai tautai būdinga itin laisva, nepriklausoma dvasia,− pasak etnologų, kaip tik dėl savo „dygaus“ būdo gudų tautosakoje jotvingiai lyginami su ežiais.

Vietovardžiai ir vandenvardžiai


Jotvingių vietovardžių tyrinėjimams daug laiko skyrė švedų mokslininkas Knutas Olofas Falkas. 1934 m. mokslininkas pėsčiomis apėjo Vygriai (ežeras), ilgai kamantinėjo vietinius gyventojus apie apylinkes. Pakrančių kaimiečiai dar ilgai prisiminė lengvai pokalbį užmezgantį demokratiškai nusiteikusį aukštaūgį švedą. Mokslininkas buvo vienas iš iniciatorių organizuojant Švedijos Jotvingių ekspedicija (), tyrusiai Jotvą 1959–1980 metais. Į tuometinę komunistinę Lenkiją kartu vyko ir jo asistentė, o nuo 1945 metų žmona, Dagmar Falk. Ekspedicijos kalbotyros sekcija, kuriai vadovavo Falkas, susidomėjusi tyrė vandenvardžius – būtent jie, profesoriaus nuomone, ilgiausiai išlieka nepakitę žmonių atmintyje. Dėmėsi patraukė Galadusys ''valkstys'' – vietos ežere, kur metami ir traukiami žvejų tinklai. Daug informacijos suteikė vietos lietuvis, Žagariai kaimo gyventojas Stasys Marcinkevičius. Profesoriaus įsitikinimu, šis žvejojimo paprotys atėjo iš jotvingių. Po ekspedicijos gimė straipsniai apie Akmens ežeras, Alnas (ežeras) ir Baltis ežerų vardų baltišką kilmę bei didokas darbas apie lietuviškų vietóvardžių sulenkinimą. Po ilgamečių tyrinėjimų profesorius padarė išvadą, kad jotvingiai buvo viena iš Prūsai genčių.
Ištyręs išlikusius istorinius dokumentus priėjo išvadą, kad nemaža dalis dabartinės šiaurės rytų Lenkijos vietovardžių ir vandenvardžių yra jotvingių kilmės. Mokslininkas nustatė, kad ''vygriai'' – tai jotvingių giminės dalis, Vytautas Didysis perkelti iš Vygriai (ežeras) ežero pusiasalio į įvairias Suvalkijos vietas, o atsilaisvinusioje vietoje Didysis kunigaikštis tąkart įkūrė medžioklės pilį. Apie perkeltus jotvingius byloja išlikę kaimų vietovardžiai: Vingrėnai (dab. Būdviečio seniūnija Lietuvoje), Vygrėnai (dab. Seinų valsčius) ir Vygriai (dab. Suvalkų apskritis), abu šiuolaikinėje Lenkijoje. Grįžęs į Upsalą, parašė darbą ''Vygrių ir Hutos vandenys. Toponimikos studiją'', už kurį 1941 m. jam buvo suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis.
Iš jotvingių kalbos kildinamos Rospuda (upė), Kirsna, Ščeberka (upė) ir Vyžaina upės, Augustavo Rospudas (ežeras), Samanis (ežeras), Alnas (ežeras), Baltis (ežeras), Kalinas (ežeras), Kreivieji Vygriai (ežeras), Maris (ežeras), Mėta (ežeras), Rospudas (ežeras), Sainas (ežeras), Sirvo ežeras ir Vygriai (ežeras) ežerai bei Geniušės, Udziejekas, Rospuda (kaimas), Stabienščizna, Ščebra, Ščeberka, Štabinas, Sumavas (Suvalkų apskritis), Sumavas (Seinų apskritis) ir Stabingis kaimai. Taip pat yra išlikę tokie kaimų pavadinimai kaip Jatviežo Duža ir Jatviežo Mala, kurių pavadinimai kilę nuo žodžio jotvingiai (lenkiškai ''Jatwieź'').
<gallery>
Vaizdas:Rus-1015-1113.png|Kijevo Rusia 1015-1113 m.
Vaizdas:Rus-1113-1194.png|Kijevo Rusia 1113-1194 m.
Vaizdas:Poland in the 11th century.JPG|Lenkijos karalystė XI a.
Vaizdas:Prussian clans 13th century.png|Prūsų gentys ir sudūviai XIII a.
Vaizdas:Poland 1341 map.jpg|Lenkijos karalystė 1341 m.
Vaizdas:Państwo Miecława.jpg|Lenkijos karalystė XI a.
Vaizdas:East europe 3-4cc.png|Rytų Europos kultūros III-IV a.
Vaizdas:ArcheologicalCulturesOfCentralEuropeAtEarlyPreRomanIronAge.png|Geležies amžiaus kultūros
</gallery>

Taip pat skaitykite


Jotvingių kalba;
Jotva.

Nuorodos


http://www.suduva.com/virdainas/ Jotvingių-Anglų kalbų žodynas;
http://terra.punskas.pl/Pdf/terra(1).pdf Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis;
http://suduva.com/ Sūduvos tinklalapis;
http://www.ostu.ru/personal/nikolaev/rus9.gif Centrinės Europos gentys IX a.
http://www.vaidilute.com/books/gimbutas/gimbutas-01.html Marijos Gimbutas studija apie baltų gentis (angl.);
http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=3821:is&catid=257:1965%2002&Itemid=290 Jonas Puzinas. Sūduvių problema;
http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/120/120724.htm Jotvingiai Brockhaus’o enciklopedijoje;
http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/364 Jadźwingi Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas, Tom III (Haag – Kępy) z 1882 r. (lenk.).
Kategorija:Baltų gentys
be:Яцвягі
be-x-old:Яцьвягі
bg:Ятвяги
de:Jatwinger
en:Yotvingians
es:Yotvingios
hu:Jatvingok
lv:Jātvingi
no:Jotvingere
pl:Jaćwingowie
ru:Ятвяги
sv:Jatvinger
uk:Ятвяги

Sąrašas:Šalių sąrašas

Abėcėlinis pasaulio Šalis sąrašas. Sąraše žvaigždute (*) pažymėtos teritorijos, neturinčios valstybės statuso.
Pastaba: IOC – Tarptautinis olimpinis komitetas oficialiai naudojama šalies santrumpa.
__NOTOC__

A

B

C

Č

D

E

F

G

H

I

J

K

L

M

N

O

P

R

S

Š

T

U

V

Z

Ž


Kategorija:Valstybių sąrašai
Kategorija:Kodai
ab:Атәылақәеи атерриториақәеи алфавиттә рыхьӡынҵа
af:Lys van lande
als:Liste unabhängiger Staaten
am:የአለም አገራት ዝርዝር
an:Estatos d'o mundo
ang:Land þǣre worulde
ar:ملحق:قائمة الدول
arc:ܡܟܬܒܢܘܬܐ ܕܐܬܪܘܬܐ
arz:لستة الدول السايده
as:সাৰ্বভৌম ৰাষ্ট্ৰসমূহৰ তালিকা
ast:Llista de países
az:Dünya ölkələrinin siyahısı
ba:Донъя илдәре һәм территориялары
bar:Listn vo de Staatn
bat-smg:Šaliū sārašos
bcl:Lista nin mga nacion
be:Краіны паводле алфавіту
be-x-old:Сьпіс краінаў і тэрыторыяў па альфабэце
bg:Списък на страните
bjn:Daptar nagara di dunia
bn:সার্বভৌম রাষ্ট্রসমূহের তালিকা
bo:རྒྱལ་ཁབ་དག་གི་མིང་།
bpy:দেশর নাঙর তালিকাহান
br:Roll riezoù ar Bed
bs:Države svijeta
bug:Daftar ᨓᨊᨘᨕ ᨓᨊᨘᨕ ᨑᨗ ᨒᨗᨊᨚ
ca:Llista d'estats independents i territoris dependents
cbk-zam:Anexo:Maga Nacion del Mundo
ce:Могlам, элпнашца долу мехкаш
ceb:Talaan sa mga nasod
chr:ᎠᏰᎵ ᏚᎾᏙᏢᏩᏗᏒ ᏙᎪᏪᎸ
ckb:لیستی دەوڵەتانی جیھان
crh:Memleketler cedveli
cs:Seznam států světa
cy:Gwledydd y byd
da:Verdens lande
de:Liste der Staaten der Erde
diq:Dewleti
dsb:Lisćina krajow
dz:List of countries
el:Κατάλογος χωρών
en:List of sovereign states
eo:Listo de sendependaj ŝtatoj
es:Anexo:Países
et:Maailma riikide loend
eu:Estatu burujabeen eta hiriburuen zerrenda
fa:فهرست کشورهای جهان بر اساس الفبای فارسی
ff:Ngaluuji leydi
fi:Luettelo itsenäisistä valtioista
fiu-vro:Maailma maaq
fo:Heimsins lond
fr:Liste des pays du monde
frp:Lista des payis du mondo
frr:Portaal:Lönje
fur:Liste di Stâts dal mont
fy:List fan lannen en gebieten
ga:Liosta tíortha
gag:Devletlär tablițası
gd:Dùthchannan an t-Saoghail
gl:Lista de países
gn:Opaite tetã yvygua
got:𐍂𐌴𐌹𐌺𐌾𐌰/Reikja
gv:Rolley çheeraghyn y theihill
ha:Ƙasashen Duniya
haw:Papa o nā ʻāina
he:מדינות לפי שם
hi:विश्व के सभी देश
hr:Popis država
hsb:Lisćina njewotwisnych statow
ht:Lis peyi
hu:Országok és területek listája
hy:Լիիշխան պետությունների ցանկ
ia:Lista de statos e entitates soveran
id:Daftar negara berdaulat
ie:Liste del landes del munde
ig:Ndetu obodo
ilo:Listaan dagiti naturay nga estado
io:Listo di nedependanta stati
is:Listi yfir fullvalda ríki
it:Stati del mondo
ja:国の一覧
jbo:gugde liste
jv:Dhaptar negara
ka:ქვეყნების სია
kaa:Ma'mleketler dizimi
kab:Umuɣ n timura n amaḍal
kg:Nsi
kk:Ел тізімі
kl:Silarsuarmi nunat
km:បញ្ជីរាយនាម ប្រទេស
kn:ಸಾರ್ವಭೌಮ ದೇಶಗಳ ಪಟ್ಟಿ
ko:나라 목록
ku:Lîsteya dewletên cîhanê
kw:Gwlasow
ky:Дүйнө өлкөлөрү
la:Nationes mundi
lad:Lista de payizes
lb:Lëscht vun de Länner vun der Welt
li:Lies van continente en lenj
ln:Molɔngɔ́ ya bisé ya mokili
ltg:Pasauļa vaļsteibu saroksts
lv:Suverēno valstu uzskaitījums
map-bms:Daftar negara
mg:Lisitry ny firenena
mk:Список на држави во светот
ml:രാജ്യങ്ങളുടെ പട്ടിക
mn:Улс орнуудын жагсаалт
mr:जगातील देशांची यादी
ms:Senarai negara berdaulat
mt:Pajjiżi tad-dinja
mwl:Lhista de países
my:အချုပ်အခြာ အာဏာပိုင် နိုင်ငံများစာရင်း
na:Eb
nah:Tlācatiyān
nap:Lista d%27%27e Paise d%27%27o munno
nds:Land#Länner
nds-nl:Lieste van lanen van de wereld
ne:राष्ट्र
nl:Lijst van landen in 2012
nn:Verdas land
no:Liste over stater
nrm:Liste des pays du monde
nv:Kéyah Daʼnaaznilígíí
oc:Lista dels païses del Mond
om:List of countries
or:ସାର୍ବଭୌମ ସ୍ଵାଧୀନ ଦେଶମାନଙ୍କର ତାଲିକା
os:Бæстæты номхыгъд
pa:ਦੇਸ਼ਾਂ ਦੀ ਸੂਚੀ
pag:Listaan na saray bansa
pam:Paktura da reng Bangsa
pdc:Lischt vun Lenner
pih:Lyst o' kuntrii
pl:Państwa świata
pnb:دیساں دی لسٹ
ps:نور هېوادونه
pt:Anexo:Lista de Estados soberanos
qu:Wikipidiya:Unanchakunap Plantillankuna
rm:Glista dals stadis independents
rmy:Patrinipen le themengo
ro:Lista statelor lumii
roa-rup:Vãsãliili di pi Terra (2)
ru:Алфавитный список стран и территорий
rue:Список країн світа
sa:देशाः
sah:Дойдулар тиһиктэрэ
sc:Istados de su mundu
scn:Lista dî Paisi dû Munnu
sco:Leet o kintras
sh:Spisak država
si:ස්වෛරී රාජ්‍ය ලැයිස්තුව
simple:List of countries
sk:Zoznam štátov
sl:Seznam suverenih držav
so:Dalalka
sr:Списак држава
srn:Rei fu kondre
ss:Emave emhlaba
stq:Lounde
su:Daptar nagara
sv:Världsgeografi#Lista över länder
sw:Madola
ta:உலக நாடுகளின் பட்டியல்
te:దేశాల జాబితా
tet:Nasaun sira-nia Naran no Kapitál sira
tg:Номгӯи давлатҳо
th:รายชื่อประเทศ ดินแดน และเมืองหลวง
tk:Döwlet
tl:Talaan ng mga bansa
tpi:Ol kantri
tr:Ülkeler listesi
ty:List of countries
udm:Дуннеысь кунъёс
ug:Hazirkhi Wakhalar
uk:Список країн світу
ur:فہرست ممالک
uz:Davlatlar ro‘yxati
vec:Stati del mondo
vep:Mail'man valdkundad
vi:Danh sách quốc gia
wo:Limu réewi àdduna bi
wuu:世界地理索引
xal:Орн Нутгин буулһавр
yi:רשימה:לענדער פון דער וועלט
yo:Àkójọ àwọn orílẹ̀-èdè
zh:世界地理索引
zh-min-nan:Kok-ka lia̍t-toaⁿ
zh-yue:國家同地區一覽

Australija


Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš (nežinoma pietų žemė).

Istorija


''Pagrindinis straipsnis: Australijos istorija''
Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš 42-48 tūkst. metų. Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azija. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys Melaneziečiai, apsigyveno Toreso sąsiaurio salose ir šiauriausiame Kvinslendas kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų.
Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir Portugalija manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Willem Jansz (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir Abelis Tasmanas (1642).
1770 m. Džeimsas Kukas paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. Britų imperija 1788 metais Naujasis Pietų Velsas įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Dymeno Žemė kolonija (dabartinėje Tasmanija) įsteigta 1803 m. Atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m. Daugėjant gyventojų ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietų Velso atsiskyrė kitos kolonijos: 1851 m. Viktorija, 1859 m. Kvinslendas. 1829 m. įkurta Vakarų Australijos, o 1836 m. – Pietų Australijos kolonijos, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip buvo sudarytos 6 kolonijos, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios metropolijai, t. y. Didžiajai Britanijai. Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisių, kol jos tapo pilnai savivaldžios. Tarpusavyje jos ne tik neturėjo jokių ryšių, bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekėms.
Bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai interesai veikė vienijančiai ir 1901 m. įsikūrė Australijos Sandrauga (Commonwealth of Australia), o buvusios kolonijos pasivadino valstijomis. Australijai kaip kolonijos priskirtos Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Australija tapo dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Tapusi dominija Australija su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos, Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą.
1931 m. Vestminsterio statutas, kurį Australija priėmė 1942 m., nutraukė didžiąją dalį konstitucinių Australijos ir Jungtinės Karalystės ryšių. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio imigracija buvo ribojama, įsileidžiant tik baltuosius imigrantus.

Politinė sistema


''Pagrindinis straipsnis: Australijos politinė sistema''
Vaizdas:NewParliamentHouseInCanberra.jpg
Australija yra konstitucinė monarchija, kurią formaliai valdo ''Anglijos karalienė'', kuriai atstovauja generalinis gubernatorius. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra kartu ir Australijos monarchas. Generalinį gubernatorių pagal Australijos ministro pirmininko pageidavimą formaliai skiria karalienė. Praktiškai karalienės vaidmuo yra tik simboliškas.
1999 metais surengtas referendumas, kuriuo siekta Australiją padaryti respublika, pralaimėjo.
Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visoms valstijoms atstovauja po 12 atstovų, o teritorijoms – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abejų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai. Dalyvavimas rinkimuose piliečiams nuo 18 m. yra privalomas, už nedalyvavimą rinkimuose skiriama bauda.
Australija yra britų Tautų Sandrauga narė.

Administracinis suskirstymas


''Pagrindinis straipsnis: Australijos valstijos''
Vaizdas:Map of Australia.png
Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurinė teritorija), arba turi specialų statusą dėl savo ypatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džarvio įlankos teritorija). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t. y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos.
Valstijos
Vaizdas:Flag of Western Australia.svg Vakarų Australija, WA (Pertas)
Vaizdas:Flag of Queensland.svg Kvynslandas (''Karalienės žemė''), QLD (Brisbenas)
Vaizdas:Flag of New South Wales.svg Naujasis Pietų Velsas, NSW (Sidnėjus)
Vaizdas:Flag of Victoria (Australia).svg Viktorija (Australija), VIC (Melburnas)
Vaizdas:Flag of South Australia.svg Pietų Australija, SA (Adelaidė)
Vaizdas:Flag Australia tasmania.png Tasmanija, TAS (Hobartas)
Teritorijos
Vaizdas:Flag of the Northern Territory.svg Šiaurės teritorija, NT (Darvinas (Australija))
Vaizdas:Flag of the Australian Capital Territory.svg Australijos sostinės teritorija, ACT (Kanbera)
Džarvio įlankos teritorija (tam tikrais atvejais traktuojama kaip Australijos sostinės teritorijos dalis)
Ešmoro ir Kartjė salos (negyvenamos)
Vaizdas:Flag of Norfolk Island.svgNorfolko sala
Kalėdų sala
Kokosų salos
Koralų jūros salos (gyvena tik meteorologijos stoties darbuotojai)
Herdo ir Makdonaldo salos (negyvenama)
Australijos Antarktinė teritorija (kitų šalių nepripažįstama Australijos dalimi, gyvena tik mokslinių stočių darbuotojai)

Geografija


''Pagrindiniai straipsniai: Australijos geografija, Australijos klimatas''
Vaizdas:Australia satellite plane.jpg
Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima Dykuma ir pusdykumės – apie 40 % teritorijos užima smėlio kopa. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis – tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.
Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.
Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2228 metrų).
Didžiausi miestai:
Melburnas
Pertas
Sidnėjus
Kanbera

Australijos flora ir fauna


''Pagrindiniai straipsniai: Australijos augmenija ir Australijos gyvūnija''
Vaizdas:Koala climbing tree.jpg
Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvana žemyno. Jai būdingi 80 % gyvūnų ir augalų, kurių nerandama kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: Eukaliptas, sumedėję paparčiai ir kt.
Didelę žalą žemynui padarė žmonių atvežti gyvūnai ir augalai: kaktusas, rupūžės, kiaulės, ožkos, Afrikinis strutis ir kt.
Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujas į pietus eina:
# Drėgnieji atogražų miškai. Auga: eukaliptas (600 rūšių, užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.), palmės, bambukas, figa smaugikė, medinis papartis, araukarija.
# Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptas, akacija (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinai (užauga iki 30 m).
# Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui, spinifeksas. Auga skrebai – Eukaliptas, kazuarinų ir Akacija sąžalynai. Yra ir Efemeras – trumpos vegetacijos augalų.
Australijos floroje ir faunoje labai dažni yra Endemikas – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje.

Ekonomika


''Pagrindinis straipsnis: Australijos ekonomika''
Australijos ekonomika – vakarietiško tipo, mišraus pobūdžio, klestinti ekonomika. Australijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra šiek tiek didesnis, nei Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos.

Gyventojai


''Pagrindinis straipsnis: Australijos gyventojai''
Vaizdas:Surfers Paradise Beach Queensland.jpg
Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžius amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europa, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymesi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azija. Pagal 2001 m. surašymą Australijos vietiniai gyventojai sudaro 2 proc. gyventojų.
Valstijose gyventojų daugumą sudaro anglų, škotų ir airių kilmės australai, tuo tarpu teritorijose dažniausiai kitų tautybių gyventojai, pavyzdžiui, Šiaurės Teritorijose daug indoneziečių ir aborigenų, Kalėdų sala – kinų, o Kokosų salose – malajų.
Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse.
Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.

Kultūra


''Pagrindinis straipsnis: Australijos kultūra''
Australijos kultūros šaknys yra Europoje, paskutiniu metu šalies kultūrą stipriau veikia JAV kultūra. Pirmasis teatras įkurtas 1830 m. sidnėjus ir vadinosi ''Theatre Royal''.

Kiti straipsniai


Transportas Australijoje
Australijos armija
Australijos tarptautiniai santykiai
Australijos miestų sąrašas
Australijos regbio rinktinė

Šaltiniai

Nuorodos


Australijos vyriausybės tinklalapiai:
http://australia.gov.au/ Australijos vyriausybės tinklalapis
http://www.gov.au/ Australijos federalinių subjektų valdžia
http://www.abs.gov.au/ Australijos statistikos valdyba
Australijos profilis:
http://www.lizdas.lt/suzinok/paz_straipsn/arnoldas/australija.htm Australija – paradoksų šalis
https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/as.html Australijos profilis iš CIA internetinio tinklalapio
http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/asia-pacific/country_profiles/1250188.stm Australijos profilis iš BBC internetinio tinklalapio
Bendros žinios apie Australiją:
http://www.australia.com/ Keliaujantiems į Australiją
Australija žemėlapiuose:
http://www.ezilon.com/maps/images/oceania/australia-physical-map.gif Australijos fizinis žemėlapis
http://www.ezilon.com/maps/images/oceania/australia-political-map.gif Australijos politinis žemėlapis
http://maps.google.co.uk/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=australia&aq=&sll=38.341656,-94.21875&sspn=38.626906,65.478516&gl=uk&g=North+America&ie=UTF8&hq=&hnear=Australia&ll=-25.324167,133.769531&spn=44.018459,65.478516&z=4 Australijos žemėlapis per googlemaps
http://www.heritage-history.com/maps/philips/phil065b.jpg Australijos kolonizavimo žemėlapis
Australijos laikas ir orai:
http://www.worldtimezone.com/time-australia24.php Australijos laiko juostų interaktyvus žemėlapis su esamu laiku
http://maps.google.co.uk/maps?ll=-27.44979,139.746094&spn=44.618048,86.396484&t=p&z=4&vpsrc=0&lci=weather Australijos orai žemėlapyje, http://www.bom.gov.au/ Australijos meteorologijos tarnyba
Kategorija:Australija
Kategorija:Valstybės
ab:Австралиа
ace:Australia
af:Australië
als:Australien
am:አውስትራልያ
an:Australia
ang:Australia
ar:أستراليا
arc:ܐܘܣܛܪܠܝܐ (ܐܬܪܐ)
arz:اوستراليا
ast:Australia
az:Avstraliya
ba:Австралия
bar:Australien
bat-smg:Australėjė
bcl:Australya
be:Аўстралія
be-x-old:Аўстралія
bg:Австралия
bi:Ostrelia
bjn:Australia
bm:Ostralia
bn:অস্ট্রেলিয়া
bo:ཨོ་སེ་ཐེ་ལི་ཡ།
bpy:অস্ট্রেলিয়া
br:Aostralia
bs:Australija
ca:Austràlia
cdo:Ó̤-ciŭ
ce:Австрали
ceb:Awstralya
chr:ᏒᎳᏗᏝ
ckb:ئۆسترالیا
co:Australia
crh:Avstraliya
cs:Austrálie
cu:Аѵстралїꙗ
cv:Австрали
cy:Awstralia
da:Australien
de:Australien
diq:Awıstralya
dsb:Awstralska
dv:އޮސްޓަރުލިޔާ
dz:ཨས་ཊེཡེ་ལི་ཡ
ee:Australia
el:Αυστραλία
en:Australia
eo:Aŭstralio
es:Australia
et:Austraalia
eu:Australia
ext:Austrália
fa:استرالیا
fi:Australia
fiu-vro:Austraalia
fo:Avstralia
fr:Australie
frp:Ôstralie
frr:Austraalien
fur:Australie
fy:Austraalje (lân)
ga:An Astráil
gag:Avstraliya
gan:澳大利亞
gd:Astràilia
gl:Australia
gn:Autaralia
gu:ઑસ્ટ્રેલિયા
gv:Yn Austrail
ha:Asturaliya
hak:Àu-thai-li-â
haw:‘Aukekulelia
he:אוסטרליה
hi:ऑस्ट्रेलिया
hif:Australia
hr:Australija
hsb:Awstralska
ht:Ostrali
hu:Ausztrália (ország)
hy:Ավստրալիա
ia:Australia
id:Australia
ie:Australia
ig:Ostraliya
ilo:Australia
io:Australia
is:Ástralía
it:Australia
iu:ᐊᔅᑦᕌᓕᐊ
ja:オーストラリア
jbo:sralygu'e
jv:Australia
ka:ავსტრალია
kab:Usṭralya
kbd:Аустралиэ
kg:Australia
kk:Австралия Одағы
kl:Australia
km:អូស្ត្រាលី
kn:ಆಸ್ಟ್ರೇಲಿಯ
ko:오스트레일리아
krc:Австралия
ksh:Australien
ku:Awistralya
kv:Австралия
kw:Ostrali
ky:Австралия
la:Australia
lad:Ostralya
lb:Australien
lez:Австралия
li:Australië
lij:Australia
lmo:Aüstralia
lo:ປະເທດອົດສະຕາລີ
ltg:Australeja
lv:Austrālija
mdf:Австралие
mg:Aostralia
mhr:Австралий
mi:Ahitereiria
mk:Австралија
ml:ഓസ്ട്രേലിയ
mn:Австрали
mr:ऑस्ट्रेलिया
mrj:Австрали
ms:Australia
mt:Awstralja
mwl:Oustrália
my:ဩစတြေးလျနိုင်ငံ
na:Otereiriya
nah:Australia
nds:Australien
nds-nl:Australië (laand)
ne:अष्ट्रेलिया
nl:Australië (land)
nn:Australia
no:Australia
nov:Australia
nrm:Australie
nso:Australia
nv:Nahatʼeʼiitsoh Bikéyah
oc:Austràlia
om:Awustireliyaa
or:ଅଷ୍ଟ୍ରେଲିଆ
os:Австрали
pa:ਆਸਟ੍ਰੇਲੀਆ
pam:Australia
pap:Australia
pdc:Australie
pih:Ostrielya
pl:Australia
pms:Australia
pnb:آسٹریلیا
pnt:Αυστραλία
ps:آسټراليا
pt:Austrália
qu:Awstralya
rm:Australia
rn:Australiya
ro:Australia
roa-rup:Australia
roa-tara:Australie
ru:Австралия
rue:Австральскый Союз
rw:Ositaraliya
sa:आस्ट्रेलिया
sah:Аустралиа
scn:Australia
sco:Australie
se:Australia
sg:Ostralïi
sh:Australija
si:ඕස්ට්‍රේලියාව
simple:Australia
sk:Austrália (štát)
sl:Avstralija
sm:Ausetalia
sn:Australia
so:Australia
sq:Australia
sr:Аустралија
stq:Australien (Lound)
su:Australia
sv:Australien
sw:Australia
szl:Australijo
ta:ஆஸ்திரேலியா
te:ఆస్ట్రేలియా
tet:Austrália
tg:Австралия
th:ประเทศออสเตรเลีย
ti:ኣውስትራሊያ
tk:Awstraliýa
tl:Australya
tpi:Ostrelia
tr:Avustralya
tt:Австралия
ty:Autereraria
ug:ئاۋستىرالىيە
uk:Австралійський Союз
ur:آسٹریلیا
uz:Avstraliya (davlat)
vec:Austrałia
vep:Avstralii (valdkund)
vi:Úc
vls:Australië (land)
vo:Laustralän
war:Australya
wo:Óstraali
xal:Австралмудин Ниицән
xmf:ავსტრალია
yi:אויסטראליע
yo:Austrálíà
za:Audaihleihya
zea:Australië
zh:澳大利亚
zh-classical:澳大利亞
zh-min-nan:Australia
zh-yue:澳洲
zu:I-Ostreliya

Kultūra

Kultūra ( – apdirbimas, ugdymas, lavinimas, tobulinimas, garbinimas):
# žmogus bei visuomenės gerbiami ir puoselėjami objektai ir reiškiniai, jų formos ir sistema, kurių funkcionavimas leidžia kūryba, panaudoti ir perteikti tai, kas suvokiama kaip materialinės ir dvasinės vertybė;
# sukeliantis pagarbą tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors veiklos srityje; išprusimas;
# vertingas, todėl auginamas, kultivuojamas augalas;
# biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnas arba augalas organizmas, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse;
# archeologinė kultūra – grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorija architektūra paminklas, kurie turi bendrų būdingų vertybinių bruožų, pvz., Halštato kultūra.
Žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio ''colere'' (apgyvendinti, lavinti, gerbti). Iš esmės, kultūra apima ypatingą žmonių ''veikla'': skirtingos teorijos pateikiančios kultūros apibrėžimus paprastai nurodo į skirtingus tokios veiklos rinkinius. Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinios, tikėjimas, menas, moralė, teisė, paprotys ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios Visuomenė narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu.
Pastoviais laikais kultūra tampa arba tradicija arba „sveikas protas“, t. y. tuo, kas yra nekvestionuojama, kas suvokiama kaip gerbtina, puoselėtina, racionalu.
Kartais žodžiu ''kultūra'' vadinami išskirtiniai daiktai ar veiksmai, kaip kulinarija, menas ar muzika.

Kultūros sritys


Menas (dailė, fotografija, kinas, muzika, teatras), bibliotekos, etninė kultūra, regioninė kultūra, muziejus, galerijos, paveldas, Paveldo apsauga, sportas, religija, politika ir t. t.

Šaltiniai


1. Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985

Nuorodos


Kategorija:Kultūra
an:Cultura
ar:ثقافة
arc:ܡܪܕܘܬܐ
arz:ثقافه
ast:Cultura
ay:Yati
az:Mədəniyyət
bar:Kuidua
bat-smg:Koltūra
be:Культура
be-x-old:Культура
bg:Култура
bn:সংস্কৃতি
bo:རིག་གནས།
br:Sevenadur
bs:Kultura
ca:Cultura
ce:Оьздангалла
ceb:Kultura
ch:Kuttura
cs:Kultura
csb:Kùltura
cv:Культура
cy:Diwylliant
da:Kultur
de:Kultur
diq:Portal:Zagon
dv:ސަގާފަތު
el:Κουλτούρα
en:Culture
eo:Kulturo
es:Cultura
et:Kultuur
eu:Kultura
ext:Cultura
fa:فرهنگ
fi:Kulttuuri
fiu-vro:Kultuur
fr:Culture
frr:Kultuur
fur:Culture
fy:Kultuer
ga:Cultúr
gl:Cultura
gv:Cultoor
hak:Vùn-fa
he:תרבות
hi:संस्कृति
hif:Sanskriti
hr:Kultura
ht:Kilti
hu:Kultúra
hy:Մշակույթ
ia:Cultura
id:Budaya
ie:Cultura
io:Kulturo
is:Menning
it:Cultura
ja:文化
jbo:kulnu
jv:Budaya
ka:კულტურა
kk:Мәдениет
kl:Kulturi
km:វប្បធម៌
ko:문화
ku:Çand
ky:Маданият
la:Cultura
lad:Kultura
lo:ວັດທະນະທຳ
lv:Kultūra
map-bms:Budaya
mdf:Культурсь
mg:Kolontsaina
mk:Култура
ml:സംസ്കാരം
mn:Соёл
mr:संस्कृती
ms:Budaya
mt:Kultura
mwl:Cultura
my:ယဉ်ကျေးမှု
myv:Культуранть мазычись
mzn:فرهنگ
nah:Cultura
nap:Cultura
nds:Kultur
nds-nl:Kultuur
ne:संस्कृति
new:संस्कृति
nl:Cultuur
nn:Kultur
no:Kultur
nov:Kulture
oc:Cultura
os:Культурæ
pap:Kultura
pfl:Kuldur
pl:Kultura
pnb:کلچر
ps:هڅوب
pt:Cultura
qu:Kawsay saphi
ro:Cultură
ru:Культура
rue:Култура
sah:Култуура
scn:Cultura
sco:Cultur
sh:Kultura
si:සංස්කෘතිය
simple:Culture
sk:Kultúra (spoločenské vedy)
sl:Kultura
sn:Tsika
so:Dhaqan
sq:Kultura
sr:Култура
ss:Inhlonipho
stq:Kultuur
su:Budaya
sv:Kultur
sw:Utamaduni
ta:பண்பாடு
te:సంస్కృతి
tg:Маданият
th:วัฒนธรรม
tl:Kalinangan
tr:Kültür
ts:Culture
tt:Мәдәният
uk:Культура
ur:ثقافت
uz:Madaniyat
vec:Cultura
vi:Văn hóa
war:Kultura
yi:קולטור
yo:Àṣà
zea:Cultuur
zh:文化
zh-min-nan:Bûn-hoà
zh-yue:文化

Australijos politinė sistema

Australija yra nepriklausoma valstybė, tačiau įeina į Britų Sandrauga (Commonwealth of Nations). Australija pagal politinę santvarką yra: pagal administracinį teritorinį suskirstymą - federacija, pagal valdymo formą - konstitucinė monarchija. Aukščiausias įstatymas - rašytinė Konstitucija.
Australijai būdinga trijų lygmenų valdžios sistema: nacionalinis lygmuo (įstatymų leidžiamoji valdžia – Atstovų Rūmai ir Senatas, įstatymų vykdomoji valdžia – Vyriausybė ir teisminė valdžia); valstijų ir teritorijų lygmuo; vietos savivalda (apie 900 savivaldybių).
Nacionaliniame lygmenyje esančių valdžios šakų galios yra nustatytos konstitucijoje, o likę dalykai priklauso valstijų kompetencijai.

Institucijos


Australijos valstybės vadovas – karalius, šiuo metu tai Anglija karalienė Elžbieta II, nuo 1973 m. oficialiai tituluojama kaip „Australijos karalienė“. Karalienę Australijoje reprezentuoja generalinis gubernatorius, o kiekvienoje valstijoje – gubernatorius. Savivaldžiose teritorijose (išskyrus Australijos sostinės teritoriją) karalienę atstovauja administratorius.
Ministrų kabinetą parenka generalinis gubernatorius iš federacinio parlamento narių tarpo patariant premjerministrui. Monarchija yra paveldima; generalinį gubernatorių skiria monarchas; po įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų generalinis gubernatorius paprastai skiria daugumos Partija arba daugumos koalicijos lyderį premjerministru trejų metų laikotarpiui
2 rūmų Federacinis parlamentas susideda iš Australijos Senatas ir Atstovų rūmai. Federacinio parlamento galios nustatytos Konstitucija.

Nuorodos


Kategorija:Australija
ar:السياسة في أستراليا
bg:Държавно устройство на Австралия
cs:Politický systém Austrálie
en:Politics of Australia
es:Política de Australia
fr:Politique de l'Australie
he:פוליטיקה של אוסטרליה
it:Sistema politico dell'Australia
lb:Politik vun Australien
pl:Ustrój polityczny Australii
pt:Política da Austrália
ru:Политическая система Австралии
sr:Политика Аустралије
zh:澳大利亚政治